ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

..18..

viršuje - ADRIANAS

/////

Nežinau kiek laiko gulėjau atsijungusi nuo pasaulio, bet už lango buvo dar tamsu. Vis dar negalėjau patikėti, kad nesapnuoju, tad papildomai sau prireikė įsignybti. Susiraukiau, nes skaudėjo. Aš vis dar vampyrų pasaulyje. Žinojau, kad mano smaila nosytė labai mėgo kištis į svetimus reikalus. Ypač, kai jie liesdavo ir mane. Tylomis nutypenau iki durų ir vos vos jas pradariau apsidžiaugdama, kad jos nors ir senos, bet buvo gerai suteptos ir negirgždėjo. Pabandžiau įsiklausyti sujudimą svetainėje, už gerų septynių metrų. Silpnai, bet girdėjau Adriano ir Izabelės balsus.

-O gal reikia tiesiog įskųsti Hugo už tai, kad lenda į mūsų teritoriją?- pasiūlė Izabelė.

-Jei jis sugebėjo ne tik pasivaidenti Niujorke, bet dar ir užpulti būtent mane, tai akivaizdu - prasidės karas,- vaikščiojo po kambarį žavusis.

-Negi galvoji, kad Gerardas po tiek laiko galėjo prisikelti?

-Būtent taip ir manau,- atsiduso,- nes kitaip jiems nereikėtų mano popierių. Neabejotinai prireikė serumo savo prisikėlusiam lyderiui.

-Jie niekaip neras tavo laboratorijos, net ir per odaveidžius,- pyktelėjo pūstalūpė,- Geriausiu atveju bandys iš popierių patys pasigaminti.

-Tai įmanoma, bet stipriai abejoju, kad jiems pavyks.

-Jie per daug susitelkę į smurtą ir dominavimą, o ne plėtrą ir švietimą.

-Būtent,- paantrino Adrianas,- Vis vien to ko ieškojo nerado.

-Bent kažkas teigiamo šioje šūdinoje situacijoje,- atsiduso raudonplaukė,- Mums šakės jei Gerardas įžengs į šį pasaulį. Jis nesicackins, nes visada akcentuodavo stipriausiųjų išlikimą po saulę. Nesuprantu pati, kaip galėjau su tuo išgama susitikinėti.

-Patiko būti vadinamai karaliene?- patraukė per dantį su šypsena Adrianas.

-Patiko ir ką?- nusivaipė,- Bet jo noras dominuoti siutino labiau.

-Jei tu ne su mumis, tu prieš mus,- burbtelėjo lyg Gerardo citatą atsidusęs žydraakis.

-Koks planas?- nenustygo vietoje piktoji,- Matau tik vieną išeitį – skristi į Vieną ir apskųsti Hugo. Tegu viršesnės galvos imasi jo.

-Bet vis vien – viduryje mūšio lieku aš su farmacijos įmone,- vaikščiojo po kambarį,- Laiko klausimas kada mane vėl puls, tad mąstau, kad bent kol kas privalome apsistoti mieste. Niujorke jiems nepavyks užpulti būriais.

-Tavo apartamentuose Manhetane, prie parko?- paklausė pasimuistydama krėsle,- Jei manai, kad tai gerai idėja kodėl gi ne,- burbtelėjo linksmai,- Tavo apartamentai, kaip apžvalgos aikštelė, penkiasdešimtame aukšte. Niekada neatsisakysiu gabalėlio rojaus.

-Jei iškils reali grėsmė net nesuabejoję išskrisime į Austriją.

-Supratau, Adrianai,- šyptelėjo greit atsistojusi pūstalūpė ir priversdama mane uždaryti tyliai duris ir kristi atgal į lovą.

Tikėjausi, kad jie nesuprato, kad jų klausiausi. Mano kūno kvapas jau jiems pažįstamas, tad metras ten ar metras čia didelio vaidmens neturėtų vaidinti. Gulint lovoje bandžiau permąstyti įvairius scenarijus ką jie darys su manimi. Jie apie Dereką žino daugiau nei aš. Išsiaiškino sąsajas su Hanos vaikinu. Jei manimi atsikratys ar leis gyventi normalų žmogišką gyvenimą? Nors ir šis mistiškas gyvenimas mane baugino iki kaulų smegenų, bet dar gyvenime nesijaučiau labiau gyva. Galbūt prisideda ir tai, kad visą gyvenimą praleidau savo rašliavose apie mistinį pasaulį, kuriame krebždėdavo pilna kraugerių, o dabar sužinojau, kad visa tai iš tikrųjų egzistavo. Niekada nepritapdavau prie žmogiškojo pasaulio ir norėdavau gyventi savo romanuose. Ne mano gimtadienis, bet dvidešimt šešeri metai laukimo nepraėjo veltui. Nors ir buvau milžiniškas balastas šiems dviem kraugeriams, bet iš visos širdies norėjau jiems padėti dėl blogiukų lyderio Gerardo. Visa tai ypač intrigavo. Galbūt pavyktų su jais pasikalbėti dėl manęs pasilikimo? Hana minėjo, kad moku skaniai gaminti ar kada reikia pralinksminti. Atsidususi nusprendžiau pasikalbėti bent jau su Adrianu. Jis atrodė sukalbamesnis ir nekeliantis pavojaus. Išlipusi iš lovos nutypenau iki svetainės, kurioje mane pasitiko tik tamsa. Negi vampyrai nukeliavo miegoti? Apsidairiusi pastebėjau terasoje besėdintį Adrianą. Išėjau į lauką ir sudrebėjusi prisėdau šalia. Žydraakis man padavė pledą.