ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/1/

TAI YRA MOMENTAS KAI DVIDEŠIMT AŠTUNTAS SKYRIUS NEBEEGZISTUOJA.

Kas nori skaniai užbaigti istoriją siūlyčiau ir sustabdyti kelionę ties 28skyriumi, BET jeigu išdrįsite galite šokti į traukinį ir pratęsti kelionę į "Žvarbumos" veikėjų gyvenimų painalynę. Nežinau kokiu reisiu keliausime, bet tikiuosi, kad kelionės galutinį tikslą pasieksime.

Tad pradėkime...

Po pusketvirtų metų

Žvelgiau pro nediduką langelį į ošiantį mišką bandydama išgirsti ką jis norėjo man papasakoti šį kartą. Vidumi jaučiau laisvę bei švelniai apkabinančią ramybę. Už visa tai ką dabar turėjau buvau iki mirties dėkinga KK organizacijai. Būtent jie mane prieš tris metus priglaudė savo buveinėje besiblaškančia po tamsiausius miesto rajonus, nerandančią nė menkiausios vietelės po saule. Per atsitiktinumą mirtinai nesušalau vienoje iš apleistų Niujorko metro. Mintis apgaubė prisiminimai kokia tuo metu buvau pasimetusi, alkana, išsigandusi bei kelintą mėnesį nėščia benamė. Gyvenau tik paskutiniu prisiminimu, kuriame perkūdęs narkomanas man suleido savo brudo, privertusio pamiršti didžiąją dalį savo gyvenimo. Egzistavau kaltinimuose tiek nepažįstamajam tiek sau. Mano psichologinė būklė buvo paveikta negrįžtamai, tad vieninteliu veiksmu, kuriuo priėmimu didžiavausi buvo iš ten išsinešdinimas. Tą naktį bėgau kuo toliau ne tik dėl savo gyvenimo, bet ir, kaip sužinojau po poros mėnesių, dėl negimusio kūdikio savo įsčiose. Kiekvieną sekundę dėkojau KK nariams, kad net tokios apgailėtinos būsenos merginą kaip mane priglaudė po savo sparneliu suteikdami šeimą apie kurią svajojau visą pusmetį. Buvau apgyvendinta mobiliame bunkerį primenančioje vietoje bekeliančioje daug klausimų į kuriuos atsakymus gavau tik dar po kelių mėnesių, įvykus kraupiam užpuolimui. Nebūčiau patikėjusi užpuolikų tikrumu šiame gyvenime, jei nebūčiau jų išvydusi priešais save. Niekada nepamiršiu tų paklaikusių, kraujo raudonumo akių, kurios žvelgė į mane trokšdamos perpjauti gerklę vien dėl egzistavimo. Musų namus užpuolė kraugeriai apie kuriuos rašydavo tik knygose kaip apie mitų ir maginės fantastikos gyvybės formą. Tik tą dieną lyderis Džeikobas nusprendė manęs nebelaikyti tamsoje ir papasakojo kuo iš tikrųjų užsiėmė Kraugerių Kraujo organizacija. Kiekvienam blaivaus proto žmogui informacija apie kraugerių populiacijos mažinimą būtų buvusi arti fantazijos skyriaus, bet asmeniškai su jais susidūrus net nesuabejojau organizacijos tinkamumu pasaulyje. KK kovojo už kiekvieną iš mūsų ir buvo tikrieji žemės herojai apie kuriuos privalėjo būti kuriami filmai. Džeikobui pastebėjus kaip puikiai susitvarkiau emociškai su naujos informacijos priėmimu, nenutylėjo ir tiesos susijusios ir su manimi. Merginai, trokštančiai surasti artimuosius, buvo gana sunku priimti tiesą, kad būtent kraugeriai buvo atsakingi už mano tėvų mirtį kai buvau dar visai maža. O lyg to būtų per mažą, pasirodo ir vyresnė sesuo Diana, kuri buvo šios organizacijos narė, taip pat krito nuo kraują siurbiančių padarų rankos prieš tris metus. Būtent tuo metu mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, tad net nesuabejojau, kad mūsų su seserimi keliai buvo tuo metu ir susikirtę. Į galvą vis brukosi mintis, kad mieloji Diana mirė mane gindama nuo siaubingų kraugerių, nes ir pati turėjau bjaurų randą per vidurį krūtinės. Neliko nieko kito, kaip prakeikti dieną, kai įžengiau į perkūdusio narkomano irštvą iš kurios išėjau prisiminusi tik savo vardą. Neprisiminiau nei savo tėvų, nei mielosios sesers, kurios tik malonų ausiai juoką galėdavau išgirsti trupančiuose prisiminimuose užsimerkusi tamsoje. Buvau dėkinga lyderiui Džeikobui už pasidalintą informaciją nors ir ašarojau kambaryje su savo artimųjų neryškiomis, išblukusiomis fotografijomis bent kelias paras. Skausmas smaugė mane, tad viso to pakako, kad užsidegčiau neapykanta kraugeriams. Jie sunaikino mano šeimą ir išardė palikdami kančią daugelyje kitų. Buvau labiau nei įkvėpta prisidėti prie kraugerių kraujo praliejimo įsitraukdama į veiklą. Džeikobui palaiminus mano užsidegimą gavau priėjimą ir prie milžiniškos bibliotekos, kurioje buvo aprašoma kraugerių istorija, kiekviena sekta bei jų klanų stiprybės bei susidorojimo būdai. Gėriau į save informaciją bei mokiausi valdyti ginklą, kurio prireiktų ginant savo dukrą. Buvau pasiruošusi kerštui už tėvus ir Dianą bei pasiruošusi padaryti viską dėl šviesesnio rytojaus savo mergytei.