ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/25/

-Džeikobai,- įspėjau užkimusiu balsu sunkiau nugurkdama seiles.

Lyg būtų per mažai įtampos patalpoje – KK lyderis gardžiai nusikvatojo net kilstelėjęs galvą į viršų, lyg koks blogietis iš animacinio filmo. Atsidūriau viduryje baisiausio košmaro, kuriame išlikimas ne tik Adriano, bet ir mano siekė vieną procentą. Neatpažinau neprognozuojamo asmens kvatojančio priešais mane. Kraują stingdantis žvilgsnis buvo bauginančiai pasitikintis ir pasiruošęs tam ką buvo suplanavęs šiam vakarui. Ar taip atrodė kraugerių egzekuciją susitikus akis į akį su Džeikobu, KK lyderiu, monstrų siaubu? Atsisakiau patikėti matyta vizija ir lyg išgirdęs mano mintis juodą kombinezoną apsirengęs Džeikobas momentaliai surimtėjo vėl atstatydamas šaltąjį ginklą į Adrianą, kuris stipriai užsimerkęs akivaizdžiai neturėjo slapto pabėgimo plano.

-Džeikobai, prašau, nuleisk ginklą,- vėl prabilau kiek iškeldama rankas, lyg parodydama, jog aš nebuvau priešas ir atėjau taikiai išspręsti susiklosčiusios situacijos,- Prašau, ramiai pasikalbėkime.

-Kaip civilizuoti žmonės?- kilstelėjo smakru kiek primerkdamas akis, kai silpna šypsenėlė žaidė jo lūpose atrodydama kaip niekad kraupiai,- Apie ką nori pasikalbėti, Paula?- kreipėsi į mane, kai iš baimės vos galėjau nustovėti ant dviejų kojų ir tuo labiau prabilti, nebūdama tikra kiek jis jau žinojo,- Kaip pabėgai pasitaikius pirmai progai išduodama tuos kurie priėmė išskėstomis rankomis kai voliojaisi purve? Ar jog susibičiuliavai su šiuo mielu Toreadoru?- tęsė keistai pašaipiu balsu ginklo galu nuo raktikaulio iki smakro pereidamas per Adriano kaklą, taip pakeldamas galvą ir galiausiai susilaukdamas žvilgsnio,- Nekantrauju išgirsti kiekvieną detalę.

-Aš jį tik išnaudojau išgaunant informaciją dėl Mijos,- tariau greitakalbe imdamasi savigynos, sutelkdama visą savo dėmesį į antakius kilstelėjusi Džeikobą, kuris tikėjausi neturėjo visų mano kraujuotų kozirių,- Aš tik norėjau susigrąžinti dukrą ir jei privalėjau keliauti pas kraugerį, taip ir pasielgiau,- pakišau Adrianą po traukiniu nedrįsdama į jį net nusukti prasikaltusio gėdos žvilgsnio, nes mano mintyse buvo tik ryškus dukrelės atvaizdas, kurį žūtbūt privalėjau išvysti.

-Ak taip?- patempė lūpas nužvelgdamas patalpą, kai šalimais manęs atsirado ir į patalpą atskridęs giliai bekvėpuojantis Loganas, kuris nužvelgė kiekvieną narį.

-Kas čia vyksta?- prabilo naujausias šios kuklios grupelės vyras, galiausiai ilgesniam žvilgsniui nugulus ant KK lyderio priešais.

-Ar dar bus nekviestų lankytojų?- pasiteiravo sarkastiškai asmuo su šaunamuoju ginklu rankoje, demonstratyviai nužvelgdamas tamsų koridorių,- Ar galima tęsti egzekuciją?

Net silpna pasidarė realiai išgirdus tariamus žodžius. Negi matytas vaizdinys vizijoje pataps realybe prieš mano akis? Kai patalpoje pasirodęs Loganas sujudino situaciją, nuvogiau slaptą dirstelėjimą dešiniau, geriau įsižiūrėdama į surakintą kalinį. Ir kaip skausminga buvo nulaikyti žvilgsnį nenusisukant nuo nukankinto Adriano, kuris neatrodė jog turėjo pakankamai jėgų jog tiesiog palaikytų savo akių vokus atvirus viso susitikimo metu. Jo visa viršutinė kūno dalis nuo liemens iki pirštų galų buvo išvagota gilių atvirų žaizdų bei mėlynių. Galva vos laikėsi nenusvirdama į apačią, kojos sulenktos per kelius tempė visą nukankintą kūną žemėn. Net gravitacija nebuvo mūsų pusėje. Ore kabančių rankų riešai buvo spaudžiami grandinėmis, kurios keliavo nuo lubų. Iš suveržtų vietų tekėjo kraujas per visą rankos ilgį keliaudamas krūtine link juodų kostiuminių kelnių. Vaizdinys buvo kiek labiau nei kraupus, ypač suvokiant jog tai iš tikrųjų buvo Adrianas, matytas prieš mažiau nei pusdienį. Norėjosi bėgti į pagalbą apsikabinant per liemenį ir pakeliant į viršų, pasiimant bent mažą dalelę skausmo. Bet tai buvo tik galimi scenarijai, kuriuose padėčiau Adrianui, geri ketinimai taip ir pasilikę mintyse. Matydama tiesioginį Džeikobo smurtą ant surakinto grandinėmis pusnuogio vyro buvau baimės sukaustyta. Negalėdama pajudėti iš vietos, tuščiu žvilgsniu stebėjau KK lyderio smurtą prieš vyrą, kuris buvo pasiruošęs susidurti su buvimu kraugeriu padariniais. Kiek laiko Adrianas čia praleido ir kokio intensyvumo kankinimus tvėrė? Kodėl jo žaizdos negijo? Ar tai dėl Džeikobo naudojamų kankinimo prietaisų? Nežinojau kokią informaciją KK lyderiui pavyko išgauti iš Adriano, bet tikėjausi jog klausimyne nebuvau paminėta aš arba mano dukrelė. Net bijojau pagalvoti, kokiais būdais Džeikobas su mumis susidorotų sužinojęs tiesą. Galimai mačiau vieną iš jų pavyzdį priešais save ir tai stingdė kraują.