Boss (N.H.)

1 Skyrius

Komentuojame!!! Nauja istorija ir pirma mano viešinama su Niall!

Stovėjau prie didelio stiklinio lango savo kabinete pro kurį matėsi Sietlas. Prie biuro galiu įžiūrėti žuranlistus, kurie tik ir laukia vėl mane apklausti. Dievinu savo gyvenima. Turėti pinigų ir būti galingu yra mano likimas. Nuo mažens žinojau kuom busiu ir kas aš esu. Aš Niall Horan esu savo visatos valdovas, o tie niekam tike žemes kirminai su skolomis tik mano mažytes kliūtis. Negana to viena iš akcijų bendrovės įmonių bankrutavo ir man dabar teks srėbti tą visa šūdą. Velniop tuos netikelius. Per juos aš savo reputaciją susigadinsiu.

-Pone,-į duris pasibeldė mano sekretorė Liuse.

-Ko?-šiurkščiai paklausiau atsisukdamas į rudaplaukę.
-Ponas Lemks jau atvyko,-šyptelėjo ir pamirksėjo savo dirbtinėmis blakstienomis.
Pagal viska ji mano skonio, bet deja personalo nedulkinu.
-Pranešk jam, kad tuo ateisiu,-paliepiau, o ji linktelus paliko mano kabinetą.
Laukia nuobodus pokalbis su tuo senu netikeliu. Atsiduses išėjau iš savo kambario ir nuėjau į susitikimų salę. Čia prie stalo sedėjo Jared arba kitaip Lemks.
-Horan, malonu vėl susitikti,-nusišypsojo.
-Lemks,-linktelėjau ir atsisėdau priešais jį.
Mumis skyrė kažkur tris metrai. Tikiuosi tas senis mane girdės.
-Kokios problemos?-ėjau tiesiai prie reikalo.
-Akcijų vertė nukrito,-atsiduso ir perbraukė per savo praplykusia galvą.
-Tai tavo problema, Lemks. Nežadu srėbti tavo košės,-griežtai pasakiau.
-Horan, mes kolegos juk.
-Jau nebe,-suurzgiau ir pakilęs ramiai išėjau iš kabineto susitikdamas su Martin.
-Kodėl toks nervuotas, Niall?-paklausė nusijuokdamas.

Idiotas.
-Išbrauk iš sarašo Jared Lemks. Noriu, kad nutrauktum visus kontraktus su juo.
-Jam bankrotas ar kaip?
-Tas senas šūdas nemoka valdyti verslo,-suburbėjau.
Martin nusijuokė ir kartu su manimi nuėjo į liftą. Paspaudžiau pirmą aukštą ir durims nespėjus užsidaryti įėjo kažkokia mergiote. Ką šita veikia mano biure? Jos rūbai tikrai devėti, o plaukai susivėlė ir dar raudoni! Ar ji pasimetė? Tokios, kaip ji čia tikrai netinka.
Vos mums nusileidus žemyn mergina išlėkė pro duris į lauką. Išėjau iš lifto ir pažiūrėjau į Martin.
-Ką ana raudonplaukė čia veikia?-susiraukęs klausiu.
-Ji tau dirba,-suprunkštė.
-Čia viena iš valytoju?-susiraukiau.
-Ji tavo kalbų rašytoją,-jo juokas pasklido po visa foje.
-Pala...Tai čia šita Quella Femmings? Ta pati višta, kuri per absolventų sceremoniją mano kalboje parašė, jog visi lygus?
-Ta pati. Maniau tu žinai ją.
-Jei būčiau žinojęs, ji čia nedirbtu. Pažiūrėk į ją. Jos rūbai akivaizdžiai pirkti "Walmart". Ką tokia nestilinga karve čia veikia?-burbėjau eidamas laukan.
-Tu ją pasamdei dėl geros kalbos parišimo. Negaliu patikėti. Ji dirba tau jau metus, o tu tik dabar ją pamatei,-krizeno.
Idiotas. Norėčiau jam užvožti, bet nenoriu skandalo.

-Rytoj, jai liepk ateiti pas mane. Aš jai moku gerus pinigus, o ji negali net padoraus rūbo nusipirkti. Ji bent pati žino kam dirba?-suurzgiau.
-Turbūt numano, kad jos bosas turtingas išlepintas šiknius,-pašmaikštavo.
Pavarčiau akis ir priėjau prie savo automibilio ir stovinčio vairuotojo.
-Namo,-pasakiau ir įsėdau į galą.

________________

-Taip, brangute. Aš tavęs irgi pasiilgau,-vartydamas akis pasakiau.
-Myliu tave. Iki,-jai pabaigus pokalbį šveičiau telefoną ant stalo.
Atsilošiau kėdėje, kai į duris pabeldeno kažkas.
-Užeikite,-paliepiau.
Į kabinetą įėjo Quella. Jo apranga klaiki. Dieve...
-Sėskis. Turime apie ką pakalbėti,-griežtai paliepiau.

Ji klusniai atsisėdo priešais mane ir sunėrė iš jaudulio savo pirštus. Prasideda spektaklis.