Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Ko jam reikia? Juk aiškiai pasakiau, kad nebenoriu su juo nieko bendro turėti. Jis melavo man ir gali būti, kad tai jis pagrobė Niall ir jį sužeidė. Žinau, kad ir Niall nėra šventasis, bet jis man rūpi. Keista sakyti, kad myliu jį, ne jis buvęs mano bosas ir gali būti, kad busimas, nes prieš pabėgimą nuo jo sutikau su juo dirbti vėl.
-Quella atidaryk duris! Žinau, kad čia gyveni!-surėkė.
Jis girtas? Pažiūrėjau dar kartą per akutę, pamatydama, kaip jis susvirduliuoja. Taip, jis girtas. Norėčiau paskambinti Niall, bet jis per daug pasipūtęs ir aš pykstu ant jo.
-Viktorai, ko tau reikia?-paklausiau.
-Tu žinai ko man reikia. Kuo tas padugnė geresnis už mane?!-sušuko.
-Nerėkauk čia,-suburbėjau atsirakindama duris ir išeidama į laiptinę.-Jau aiškiai tau pasakiau, kad nebenoriu daugiau bendrauti su tavimi. Kodėl negali paklausyti ir palikti mane ramybėje?-atsidusau.
Tiesa sakant bijojau jo. Nežinau ką jis žada man padaryti ir ką gali, todėl dėl visa ko buvau arčiau durų.
-Negaliu tavęs palikti ramybėje. Kai tave pamačiau su Niall posėdyje... Tu man taip patikai. Man patiko tavo raudoni plaukai ir tas mielas žvilgsnis, bet dabar jis baigia tave sugadinti.
-Jis negadina manęs. Nesu daiktas, kurį galima sugadinti. Jis mano sužadėtinis ir aš nežadu klausytis tavo girto paistalų,-burbtelėjau apsisukdama ir bandydama atidaryti duris.
-Mes dar nebaigėme,-suurzgė užtrenkdamas duris man prieš nosį.
Jaučiau, kaip mano kūnas pradeda drebėti iš baimės. Jis grubiai mane atsuko į save ir prispaudė prie durų savo kūnų.
-Viktorai atsitrauk,-tyliai tariau.
-Ne. Neatsitrauksiu,-sumurmėjo.
-Mama!-surėkiau.
Bijojau, kad jis gali man trenkti, bet labiau už tai bijojau, kad jis gali padaryti kažką kas pernoks visus jo blogus darbus. Jaučiau, kaip mama bando atidaryti duris, bet per mane negalėjo, o aš deja negalėjau pasitraukti, nes buvau smarkiai prispausta.
-Palik mano dukrą ramybėje niekše!-surėkė mama.
Kur kaimynai, kai jų labiausiai reikia? Viktoras pasilenkė prie mano veido ir sulietė mūsų lupas. Bandžiau jį atstumti ir neleisti jam liežuviu įsibrauti į mano burną, bet esu tik silpna mergiotė. Pradėjau verkti, kai jis mane lietė ir kuo labiau priešinausi tuo silpnesnė dariausi.
-Paleisk mergina,-išgirdau senyvo vyriškio balsą.
Viktoras atsitraukė nuo manęs ir dabar mama galėjo išeiti į laiptinę. Apsikabinau mama ir pažiūrėjau į ta vyrą. Tai buvo mano kaimynas su medžioklinių ginklų. Jam buvo daugiau nei septyniasdešimt metų, bet jis buvo geras ir nepakvaišęs senukas.
-Tik neprisižaisk seneli,-burbtelėjo Viktoras.
NIALL POZICIJA
Įsukau į daugiabučio aikštelę ir užgesinau mašinos variklį. Išlipau iš mašinos ją užrakindamas ir eidamas link durų. Tikiuosi Quella labai nepyks ant manęs. Sutrikau pamatydamas policininkų mašina. Priėjęs prie durų nespėjau jų atidaryti, kai pro jas išėjo du policininkai laikydami Viktorą. Ką šitas čia veikė? Greitai įbėgau į vidų ir užbėgau laiptais į reikiamą aukštą. Pabeldžiau į duris laukdamas, kol jas atidarys. Neužilgo išgirdo spynos spragtelėjimą. Duris atidarė Quella, kurios akis buvo nuverktos.
-Kas čia nutiko?-paklausiau.
Ji nieko nesakiusi apsikabino mane ir sušniurkštė nosimi. Kažkas negerai. Planas keičiasi.
