Boss (N.H.)

5 Skyrius

Komentuojame :)

Mano lupos kiek prasivėrė ir aš greitai akimis peržvelgiau jos kūno konturus. Na pripažinti turiu, kad ji turi dailų užpakaliuką, bet paskui pas ją nieko gero nematau. Krūtinę ji spėjo prisidengti, bet garantuoju, kad ji nėra gražaus dydžio.
-Jėzau! Gal apirengsi?!-surėkiau ant jos ir nusisukau.
Tikrai nenorėjau to pamatyti. Dieve ji juk mano darbdavi ir be to tikra nevykele.
-Kodėl nepasibeldėte?!-piktai surėkė.
Ji rėkia ant manęs? Kas ji manosi esą?!
-Nedrįsk kelti prie mane balso!
-Neturėjote teisės nepasibeldęs įeiti!-šuktelėjo.
Užsispyrusi kvaila kale. Negaliu jos pakęsti. Kaip jį drįsta man prieštarauti?! Net mano tėvai to su manimi nedaro. Esu jos viršininkas ir ji turi manęs klausyti. Nepakęsiu tokio jos elgesio.
-Turėjau pilną teisę! Jei nepameni, tia aš mokau už tavo suknista vėšėjima šitame suknistame viežbutyje!
-Tai jei jau pradeda priekaištauti, gal nereikėjo manęs vežtis?!-girdėjauk, kaip ji apsirengia ir pikta, kaip širšė nueina į vonią.
-Esi mano darbuotoja! Turiu teisę tau sakyti bet ką!-nusekiau ją.
Ji atsisuko į mane ir sukryžiavo rankas. Kai ji pikta suraukia nosyte. Bent jau žinosiu, kada Femmings susierzino. Šiaip tai ji pilka pelyte, bet ne duok Dieve ji supiksta. Ragana.
-Turi jausti ribas! Negali daryti ką nori su žmonėmis! Nesi suknistas dievas!-išrėkė ir praėjo pro mane.
Ką ji ką tik pasakė? Ji drįso pasakyti, kad aš negaliu daryti ką noriu su žmonėmis? Žinoma, kad galiu! Turiu pinigų, kurie suteikia mano gyvenimui pranašumo. Aš esu savo visatos valdovas, o ji tik maža šiukšlė, kuria panaikinsiu. Vien dėl jos sugebėjimų rašyti kalbas negaliu jos išmesti iš darbo. Man reikia pirma rasti kita kalbų rašytoją, o tada šita raudonplaukė nevėkšla skris iš darbo. Man nesvarbu, kas jai nutiks. Ji neverta kažko geriau. Jei tik gatves šluoti.
Išėjau iš vonios ir radau ją stovinčia prie lango. Iš pečių krutėjimo galėjau teigti, kad ji verkė.
-Apgailėtina,-pasišlykštėdamas pasakiau ir palikau jos kambarį.
Nuėjau į savo kambarį. Jau gana vėlu. Nusirengiau ir padėjęs rūbus ant kėdės kritau į lovą. Mane ji išvargino su savo tais suknistais atsikalbinėjimais. Nieko aš jai dar atsikeršysiu.

Pramerkiu akis, o ant manęs mažas raudonplaukės kūnas. Ji man nusišypsojo ir pasilenkus pabučiavo. Jos lupus braškiu skonio. Suaimanavau jai į lupas, kai ji pradėjo trintis man į tarpkojį. Po velniais jaučiu tarp jos kelnaičių drėgmę. Uždėjau savo rankas jai ant užpakaliuko ir greitai mumis apverčiau, kad jos mažytis kunelis būtu po manimi.
"Tu labai skaniai kvepi, Quella."Sušnabždėjau.
"Ačiū, pone Horan."Sukikeno ir išrietė nugarą, kaip prispaudžiau savo tarpkojį prie jos.
Jau kišau ranką po jos kelnaitėmis, kai nuskambėjo žadintuvas. Greitai pašokau iš lovos. Buvau visas išpiltas prakaitu. Po velniais, kas čia per nesamonė?! Kodėl sapnavau su ta nevėkšlą erotinį sapną?! Negana to man stovi. Kaip sakoma ne tik saule ryte pakyla. Manau apsivemsiunuo tokio sapno. Nusipurtęs nuėjau į vonią ir pasileidau duše šiltą vandenį. Po velniais jaučiuosi lyg permuštas kažko. Nusimoviau apatinius ir įlipau į dušą palysdamas po karšta vandens srove. Kaip gera. Tikiuosi daugiau tokiu sapnų nesapnuosiu. Man reikia Amandos. Man reikia sekso. Gero grubaus sekso.

Išsimaudęs apsirengiau savo kostiumą ir išėjau iš kambario. Mano plaukai dar truputi buvo drėgni, bet greitai išdžius. Eidamas į vestibiulį pamačiau Quella. Ji buvo su juodais džinsais ir megztų mėgztinių. Po velniais ką ji po velniais vilki?!
-Quella ateik čia,-paliepiau, bet ji tik pažiūrėjo į mane ir išėjo su kažkokių krepšių rankose.
Suurzgiau ir nusekiau ją. Ji atsiims. Pažadu.

Kaip manote ką Niall padarys Quellai? :)