Boss (N.H.)

20 Dalis

Po 2 mėnesiu.

Grįžau pavargęs namo iš laidotuvių. Buvau vienas, nes nenorėjau, kad Mett ten važiuotu ir matytu, kaip jo mama yra kišama šešiomis pėdomis po žeme. Vis dar negaliu patikėti, kad jos nebėra.

-Tėti, kur mamyte?-išgirdau Mett balsą. Pakėliau akis į jį ir šyptelėjau pamatydamas jį su betmeno pižama. Kaip man jam paaiškinti viską? Negaliu tiesiai šviesiai sakyti, kad jo mama mirė nuo vėžio ir kad jau patiekta kirminams po žeme.

-Mamyte dabar danguje su angeliukais,-atėjo Greisė ir pritūpė prie jo.

-Ar ji greitai grįš pas mane? Mamyte negali neateiti į mano penktąjį gimtadienį,-sušnabždėjo.

-Ji bus šalia tavęs, nors ir nematysi,-priėjau prie jo ir pakštelėjau jam į žandą.-O dabar laikas miegoti,-paėmiau jį ant rankų.

-Labanaktis, močiute Greisė,-pamojavo jai ir prisiglaudė prie manęs. Užlipau laiptais į antrą aukštą ir nuėjau į jo kambarį. Paguldžiau jį į lovą ir apkamšiau, kad nesušaltu.-Labanaktis tėti.

-Labanaktis dički,-pabučiavau jo kaktą ir įjungęs lemputes išėjau iš kambario. Gerai, kad jis daug neklausinėja, bet žinau, kad kai paaugs turėsiu viską paaiškinti.

Tyliai įėjau į miegamajį rasdama Quellą jau miegančia. Ji dažnai miega, nes jaučiasi išvargusi ir sunkiai kažką daro per tokį didelį pilvą. Daktarai sako, kad ji per maža, todėl pilvas apsunkina jos kasdienybę. Paguoda tokia, kad jau aštuntas mėnuo. Padėjęs švarką ant kėdės, išėjau iš kambario ir nuėjau į darbo kambarį. Per tas visas problemas apleidau savo darbą. Turiu susiimti, nes Viktoras suka ratus aplink mano įmonės akcijas. Kaip antras akcijų savininkas jis tikrai bandys atimti maniškes. Negaliu pasimesti ir leisti tam nutikti.

Jau buvo antra nakties, bet aš vis dar nenorėjau miego. Pasiilgau darbo, ryt reikės nuvažiuoti į į įmonę. Kamila sakė, kad kažkoks susirinkimas akcininkų, negaliu vėl praleisti.

-Hey,-krūptelėjau išgirdusi Quellos balsą. Pakėliau akis pamatydama ją prie durų.

-Kodėl nemiegi?-paklausiau.

-Noriu, kad kartu miegotum su manimi,-nusižiovojo ir priėjo prie manęs. Pasodinau ją ant savo kelių ir pabučiavau.-Be to maudžia pilvą. Toks jausmas, kad jie mane spardo.

-Atrodo turėsim futbolininkus, bet pirmiausiai jiems reikės iškentėti moralą apie mamos skriaudimą.

-Sutartą,-nusijuokė, bet greitai susiraukė ir pakilo nuo mano kelių.-Atrodo jie tavęs nebijo,-sumurmėjo ir paglostė pilvą.-Auč!-suinkštė.

-Hey, ar viskas gerai?-sunerimau. Ji vėl suinkštė ir susirietė. Pasimečiau, kai pamačiau prie jos kojų balutę. Pala...?-Ar čia...?

-Aš gimdau, o tu čia spėlioji?!-surėkė.

-Ką man daryti?-pasimečiau ir pakilau nuo kėdės.

-Kosminį erdvėlaivį pastatyk, idiote!-suurzgė. Greitai paėmiau ją ant rankų ir išlėkiau iš darbo kambario.

-Kas čia vyksta?-išbėgo iš kambario Greisė.

-Ji gimdo,-greitai sumaliau.

-Dabar?-išpūtė akis. Na taip, man irgi keista, juk dar mėnuo buvo likęs.

-Ne, kitais metais,-sušnypštė Quella. Atrodo jai nejuokais skauda. Išbėgau iš namų, tik su šlepetėmis ir pasodinau ją į automobilį. Atsisėdau už vairo ir greitai užvedžiau automobilį.

-Kvėpuok tik tais,-pasakiau jai ir išvažiavau iš kiemo.

-Eik tu, Šerlokai,-suurzgė. Paspaudžiau gazą pralėkdamas pro raudoną. Kaip ten sako: "Geri vairuotojai ir per raudona važiuoja"?

Vėl nauja dalis! Tikiuosi patiko, nepamirštam VOTE paspausti ir pakomentuoti!