Boss (N.H.)

4 Dalis

-Niekur aš neisiu, jei neprisimeni, čia ir mano namas,-suurzgiau.

Ji kvaila jei mano, kad aš išeisiu ir paliksiu ją viena.

-Man nerūpi, eini lauk ir kai suprasi, kad nesu tavo marionetė, galėsi grįžti,-sušnypštė.

-Aš ir nesakiau, kad esi mano marionete!-pakėliau balsą.-Tu esi mano žmona ir aš turiu teise tave kontroliuoti! Jei aš nenoriu, kad tu vaikščiotum pusnuoge ar susitiktum su juo, tai taip ir bus!

-Ne, nebus. Jei esu su tavimi susituokus ir laukiuosi tavo vaikų, tai nereiškia, kad klausysiu tavęs! To nebus ir aš liepiu tau eiti lauk!-sucypė pastumdama mane.

Suėmiau jos rankas, kad ji nustotu stumdytis. Ji tokia erzinanti. Jos laimei, kad ji nėščia.

-Baik sklaidytis, susižeisi,-suurzgiau.

-Eini lauk iš namų, Horan!-surėkė bandydama ištraukti savo rankas iš manųjų.

Jos kvėpavimas buvo greitas ir ji tikrai tuoj pradės dejuoti iš skausmo jei nenusiramins. Prisitraukiau ją labiau ir apsikabinau.

-Quella turi nusiraminti. Tuoj jau pat,-paliepiau.

Ji pakėlė akis į mane ir tuo momentu jos kelis susidūrė su mano tarpkojų. Greitai nuo jos atsitraukiau ir uždėjau ranką ant savo pulsuojančio iš skausmo tarpkojo. Atsirėmiau į sieną ir užmerkiau akis. Gerai, dabar jau gerai.

Pramerkęs akis pažiūrėjau į ją, kuri apsisukus išėjo iš kambario. Pasitraukiau nuo sienos ir nusekiau ją. Čiupau jai už rankos atsukdamas ją į save, bet ji greitai ištraukė savo ranką iš mano gniaužtu.

-Nelieti manęs, aš pikta ant tavęs,-sušnypštė ir nusileido į apačią.

Greisė sėdėjo svetainėje ir piktai žiūrėjo į mane. Dabar ir ta prisidės. Quella išėjo lauk tik užsimetus plona striukę. Ji tikrai trenkta. Tokia trenkta, kad tuoj pats išprotėsiu dar labiau nei buvau prieš ją.

-Grįžti vidun!-suriaumojau ant jos.

Vos aš išėjau lauk ji įėjo į vidų ir užrakino duris. Pala. Užrakino duris?!

-Quella atrakini duris!-surėkiau trenkdamas į duris.

-Eik lauk!-suklykė.

Suurzgiau perbraukdamas pirštais per savo plaukais. Kaimynai pro langus stebėjo mane ir tai tik dar labiau mane sunervinu. Tegul jie rūpinasi savo suknistais reikalais.

Piktas nuėjau į mašiną ir dėkojau savo protingai galvai, kad bent mašinos raktus turiu prie savęs. Dar taip nebuvo, kad mane išvytu iš namų. Ji tokia erzinanti ir trenkta. Mano pyktis nesilpo, bet tik stiprėjo, kai užkūriau mašiną ir išvažiavau iš kiemo. Turiu prasiblaškyti.

QUELLOS POZICIJA

-Brangute, tu šaunuolė, kad jam nenusileidai,-ramino mane Greisė.

-Bet galbūt per žiauriai pasielgiau išvydama jį iš namų?-atsidusau pakabindama karamelės.

-Padarei gerai. Nial yra sudėtingas nuo mažumos ir jam sunku nusileisti, bet galiu patikinti, kad jis tave myli. Jam tik reikia perlipti per savo principus.

-Bet aš jo jau pasiilgau,-suzyziau.-O jei jam pabos mano isterijos ir jis susiras ką nors kita?

-Nesusiras. Jis žuvęs be tavęs,-nusijuokė.

Šyptelėjau truputi pralinksmėjus ir pažiūrėjau į savo ranką ant kurios puikavosi vestuvinis žiedas.

-Bet jo jau nėra kelias valandas, man neramu,-sumurmėjau.

-Jis grįš,-patikino mane.

Palinksėjau galvą vėl įsidėdama šaukštą karamelės. Jis grįš, tikrai grįš.

NAUJA DALIS! Drama karaliene aš ;D

COMMENT AND VOTE