Mano mama atrodo infarktą gaus. Jos veidas pabalo, o akis susiaurėjo. Norėjau juoktis, bet valdžiausi. Ji turi manyti, kad tai tikras dalykas ir kad aš rimtai vesiu Quella. Galbūt galėčiau? Manau truputi pameilikavęs tikrai galėčiau priversti ją tekėti už manęs. Ji būtu mano ir joks Viktoras jos nebegautu. Netikiu, kad jis taip lengvai ją paliks ramybėje. Tokie, kaip jis nepasimoko. Uh man būtinai reikės nusitempti Martin į juvelyrinę parduotuvę, kad padėtu išrinkti žiedą. Negaliu patikėti, kad meluodamas mamai tikrai susigundžiau tuo. Galbūt nebus taip blogai turėti žmoną, o be to lengvai išsikirti galėsiu. Nieko čia tokio baisaus jau.
-Ar tau smegenis peršalo? Tu jos nevesi!-riktelėjo.-Tikrai vesiu. Nesikišk į mūsų gyvenimą mama. Perspėju,-rimtai tariau.
-Nevesi. Ji varginga! Aš sugadinsiu tavo vestuves. Pažadu,-suurzgė.
-Sėkmės,-mirktelėjau ir nieko nelaukęs išėjau.
Pradeda nekęsti savo mamos. Kodėl jį mano, kad gali man aiškinti? Man dvidešimt treji, esu jau suaugęs vyras ir galiu spręsti pats. Taip aš irgi nekenčiu tų vargingųjų, bet juk galiu sau leisti vesti Quella ir paversti ją turtinga.
TIK ĮĖJĘS Į namus gavau antausį. Nuo savo busimos žmonos Quellos. Ji buvo susiraukusi ir visa raudona, matosi, kad pyksta. Man juokingas jos pyktis, bet turiu juk vaidinti, kad esu sutrikęs antraip ji dar labiau įsius.
-Kaip drįsai mane užrakinti?! Aš nesu tau kalinė!-surėkė.
-Žinau, kad dėsi į kojas, todėl užrakinau. Nežadu tavęs paleisti, kai tik ką tik susigražinau.
-Negali elgtis su manimi taip! Nesvarbu, kad tau atleidau!-šukavo.
Ji tikra laukinė. Niekada normaliai su ją nepakalbėsi. Panelei neįtiko tai pradeda rėkauti. Jei ji būtu mano žmona visada būtu šalia manęs ir galėčiau su ją daryti ką noriu. Tarkim nubaudimas Jau įsivaizduoju, kai ją nuplaku, o ji aistringai išriečia užpakaliuką.
-Ar tu klausaisi po galais manęs?!-pajaučiau lengvą stumtelėjimą.
Nuvijau visas iškrypusias mintis ir pažiūrėjau į ją.
-Ką ten sakei?-paklausiau.-Sakiau, kad noriu namo,-sucypė.
-Uh na gerai. Parvešiu, bet rytoj tave pasiimsiu gerai?-švelniau paklausiau, kad ji nors kiek atsileistu.
Pikta Quella niekada nesutiktu su tokiu pasiūlymu.
-Gerai, bet aš vis tiek pykstu.
-Gerai gerai pikčiurna,-prunkštelėjau prisitraukdamas ją.
Pasilenkiau prie jos veido ir suliečiau mūsų lupas. Ji suvirpėjo mano glėbyje ir įsikibo į mano marškinius. Man taip patinka, kad ji man atsiduoda ir visiškai paklūstą. Na nevisiškai. Gerai... Ji visiškai nepaklūsta, bet aš vis tikiuosi, kad kažkada jis manęs paklausys.
***
-Žinai nesuprantu kodėl taip staiga užsimanei vesti Quella. Ji nesutiks,-atsiduso Martin.
Irgi turiu baimę, jog ji nesutiks. Juk mes visiškai neilgai esame kartu jei galima tai pavadintu buvimu kartu. Mes dažnai pykstamės ir jei ji sužinotu koks aš iš tikro esu niekšas, nebebendrautu daugiau. Nors po vestuvių ji viską sužinotu ir galbūt jai net patiktu tikrasis aš. Ji daug apie mane žino ir šitas tikrai netrukdys galbūt.
-Žinau, bet aš noriu ją vesti.
-Tam, kad paerzintum tėvus?-pavartė akis.
-Taip ir ne tik dėl to. Viktoras nebegalės nieko padaryti, nes ji bus oficialiai mano. Turiu pabandyti,-atsidusau.
-O kas bus jei Quella sužinos, kad tu nori ją vesti dėl to, kad kažką sužlugdytum?
-Ji nesužinos,-prunkštelėjau.
Quellai nereikia to žinoti. Viskas puikiai ir taip einasi kol kas.
-Prisidirbsi Niall.
Esu jau girdėjęs tuos žodžius. Ir jis buvo teisus.
IDOMU ar Niall pasipirš Quellai? O gal visgi išsigąs? KOMENTUOJAME!!
S銸]J��
YOU ARE READING
Boss (N.H.)
FanfictionBūti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...