Boss (N.H.)

11 Dalis

-Mett neši savo užpakalį prie stalo!-riktelėjau, bet jis ir toliau lakstė svetainėje ir žaidė su Greisės šunimi. Po velniais, jis visiškai manęs neklauso.

-Branguti, jau laikas valgyti, vėliau pažaisi su šunimi,-švelniai tarė jam Quella. Jis greitai pakilo nuo grindų ir atbėgo prie jos. Kas per šūdas čia ką tik buvo? Jis klauso jos labiau, nei manęs.-Pirma ką turi padaryti prieš einant valgyti?-paklausė jo.

-Nusiplauti rankas,-sucypė Mett ir nubėgo prie kriauklės.

-Turi mane išmokyti to,-pasakiau jai.

-Turi omeny, išmokyti būti geru tėvu?-pakėlė antakį aiškiai mesdama į mane priekaištus. Gerai, ji tikrai labai pikta ant manęs. Man tai nepatinka.

-Taip,-linktelėjau atsikasdamas bandelę jos rankose. Mačiau, kad tai ją išblaško ir jį žiūri man į lupas. Nors ji ir pyksta, bet vistiek negali numalšinti savo siautėjančių hormonų.

-Būtinai,-burbtelėjo nusukdama žvilgsnį į Mett, kuri jau sėdėjo prie stalo. Quella įdėjo jam valgyti ir pabučiavo į kaktą pasakydama skanaus. Ji bus nuostabi mama, jau dabar tokia yra vaikui, kuris net nėra jos. Laukiu nesulaukiu kol gims mūsų bendros neklaužados. Mett turės broliukus arba sesutes. Gal net abu.

Turiu kažką daryti su savimi. Man tikrai yra paranoja ir žinau, kad jei ir toliau taip elgsiuosi, ji paliks mane. Negaliu tam leisti įvykti.

Nieko nesakęs išėjau iš namų. Įlipau į automobilį ir užvedęs jį, išvažiavau iš kiemo. Turiu tai padaryti, gal tada ji man atleis.

-Senai matytas, Niall,-nusišypsojo Gregas. Jis senas mano pažįstamas, kuris dirba psichologu.

-Gal žinai, kokį gerą psichologą? Savęs nesiūlyk, neimsiu,-pavarčiau akis.

-Čia tau reikia? Pagaliau gydytis užsimanei?-nusijuokė. Kvailas šūdas.

Papasakojau jam situaciją su Quellą, kad jis maždaug susidarytu nuomonę ir duotu man geriausią variantą. Dėl jos aš ryšiuosi gydytis ir keistis. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad stengsiuosi dėl kito žmogaus, juk esu savanaudis. Ją mylintis savanaudis.

-Yra vienas toks daktaras. Jis vardu Flinas Hudson. Vienas geriausiu Sietlo daktarų, nors mėgstantis nugręžti gerokai pinigų.

-Duok man jo numerį,-burbtelėjau.

Sutvarkęs visus reikalus mieste, grįžau namo. Įėjęs į namus, Quellą radau su Mett svetainėje žiūrint televizorių. Priėjau prie jos ir atsisėdau šalia.

-Kur buvai?-paklausė stengdamasi nustatyti kuo griežtesnį balsą. O dar sako ji ne ragana. Ji pamišėlė, bet aš ją myliu.

-Štai,-padaviau jai sutartį su daktaru Flinu. Jau rytoj susitiksiu su juo.

-Kas tai?

-Aš eisiu gydytis, dėl tavęs,-sumurmėjau. Ji išpūtusi akis žiūrėjo į mane, kol staiga plačiai išsišiepė ir apsikabino mane.

-Aš taip džiaugiuosi tavimi,-pakėlė galvą ir priglaudė savo putlias lupas prie maniškių.

Vis dėl to buvo verta tai padaryti. Ji dabar laiminga ir galbūt jau nebepyksta ant manęs. Nepažadu, kad nustosiu griežtį dantį ant tų smurgių, bet stengsiuosi valdytis. Galbūt.

KOMENTUOJAME!