Boss (N.H.)

9 Dalis

Tik vienas žmogus parašė man į pm ir paklausė, kodėl tos barmenes vardą pasirinkau Gaby, kai pati esu vardu Gabija. Nu ir primeskite ką aš pasakiau. O gi, kad prisiminiau istorija, kur kažkokia valkata pavadinau Evelina, o buvo skaitančių merginų tokių vardu :D O jei rimtai, tai dėl to, kad pas mane baisiai "fab" antakiai ir šiaip mėgstu pasidergti iš savęs :D

-Tau reikia gydytis. Tu žinai kodėl aš ten buvau, bet prisigalvoji visokių nesąmonių. Jei nepasitiki manimi, tai tada eik ir bėk pas savo Gaby,-burbtelėjo.

-Ar aš sakiau, kad tavimi nepasitikiu?-sumurmėjau atsisėsdamas ir įjungdamas stalinę lempą. Juk nesakiau, kad ją nepasitikiu, ar sakiau?

-Niall, tu elgiesi, kaip nesubrendęs vyras. Prisimink, kad turėsi dar du vaikus. Suauk pagaliau ir pradėk mąstyti, kaip suaugęs, o ne kaip paauglys,-burbtelėjo pakildama iš lovos ir pasiimdama chalatą.

-Aš valdau vieną sėkmingiausių įmonių Amerikoje, manau galiu save vadinti suaugusiu,-susiraukiau.-Be to, norėčiau tau priminti, kad aš nežadu taikstytis, kai tu eini pas vyrus, kurie aiškiai nori tave įsitempti į lovą.

Jau dabar jaučiu, kad šitas ginčas ramiai nepraeis ir mes neisime miegoti. Kodėl ji tokia aikštinga?

-Tau kiekvienas vyras atrodo, jog nori mane išdulkinti,-burbtelėjo. Oho, ponia Horan pradėjo naudoti iškrypeliškus žodžius.

-Ne visi, bet toks kaip Jack, ar Viktoras tik ir laukia progos,-šiek tiek pakėliau balsą.-O dabar gal keltum savo šikną ir eitum miegoti?

-Ne. Miegosiu kitame kambaryje ir ryt persinešiu daiktus ten. Gali klykauti kiek nori, bet kol nesuprasi, kad besielgdamas, kaip suskis skaudini mane, gyvensiu kitame kambaryje.

Quellos Pozicija

Niall apstulbęs žiūrėjo į mane, kol aš pasiėmus savo telefoną ir kompiuterį išėjau iš kambario. Džiaugiuosi, kad pastovėjau už save ir neleidau jam toliau elgtis su manimi, kaip su daiktų. Mes dažnai pykdavomės, bet visą laiką aš jam pasiduodavau, o šitas kartas visiškai kitoks. Noriu grįžti ir toliau su juo rietis, priversti jį jaustis blogai, bet neturiu pakankamai gerų argumentų.

Nuėjusi į savo naująjį kambarį, atsidusau. Gerai, jau pradedu norėti grįžti atgal į kambarį tik dėl to, kad įpratau miegoti ne viena. Turėsiu sugebėti surasti būda, kaip pakeisti Niall kūną pagalvėmis. Man patikdavo ant jo užsikeli savo pilvą, nors ir žinodavau, kad jam nėra patogų taip gulėti tol kol aš užmigsiu.

Išgirdusi barbenimą į duris, susiraukiau galvodama, kad tai Niall, bet jis nesibelstu. Jis įsibrautu net nesibeldęs ir turbūt pradėtu rėkauti. Atsikvėpiau, kai pro duris įėjo Greisė.

-Kaip matau jis rimtai prisidirbo,-šyptelėjo.

-Jis paranojikas ir aš nejuokauju. Kartais jis toks kvailas, kad net stebiuosi, jog aš tikrai su juo,-sumurmėjau atsisėsdama ant lovos.-Kodėl jis negali pagaliau suaugti ir suprasti, kad už nepilnai šešių mėnesių taps vėl tėvų?

-Niall nuo mažumės toks buvo. Jis visada gaudavo ko nori ir jam sunku priprasti, kad dabar jam jau teks galvoti ne vien apie save, bet ir apie Mett bei dar du mažus vaikus. Kai jis sužinojo, kad Mett neišgyveno... Jam buvo labai sunku. Tapo daug labiau užsidaręs ir žiauresnis kitiems, kurie jo manymu nebuvo verti būti šioje žemėje. Viskas vyko iki tavęs. O tada neužilgo jis sužino, kad jo pirmagimis gyvas. Leisk jam suprasti, kad viskas ne taip kaip jis nori. Nenusileisk, tai padės jam suprasti.

-Žinau, bet jei jis jau išėjo ieškoti kitos prieglobsčio, kažkada bus, kad ir nustos norėti būti su manimi.

-Kur jis dėsis. Pažiūrėk į jį. Kelmas. Be tavęs jis abejoju ar sugebėtu gyventi. Juk taip tavęs siekė,-nusijuokė.

-Tai ką man daryti, kad jis pasimokytu?

-Tik tu žinai.

KOMENTUOJAME :)