Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
NUOTRAUKOJE ALEX
2.14
Quella atsitraukė nuo manęs ir pažiūrėjo į merginą nieko nesuprasdama. Norėjau dabar pritrėkšti Alex, nors nežinau kodėl ji čia. Alex nemačiau jau kurį laiką ir galiu pasakyti, kad ji visiškai nepasikeitusi. Tikiuosi ji neatėjo čia dėl Mett. Aš myliu jį, nors jis ir nebuvo ilgai šiame pasaulyje, todėl man sunku apie tai kalbėti.
-Alex, ką čia veiki?-paklausiau.
Ji nusišypsojo ir atsisėdo ant kėdės priešais mus užkeldama koją ant kojos. Susiraukiau suprasdamas, kad tai ko ji čia atėjo man nepatiks ir galbūt atskleis vėl kažką Quellai.
-Matau susiradai nauja mergina. Kiek prieš ją buvo merginu ir kiek dar bus?-pašaipiai tarė.
-Tai ne tavo reikalas,-atšovė Quella.
Mano mergyte.
-Oho kokia drąsi,-prunkštelėjo.
-Ko nori Alex?-sušnypščiau.
-Matau pamiršai, kad už kelių dienų 4 metai, kaip miręs mūsų sūnus,-sumurmėjo surimtėjusi.
-Nepamiršau, bet tai vis tiek nepaaiškina ką čia veiki,-suurzgiau.
-Noriu, kad su manimi nuvažiuotum iki kapo, jei tave paleis. Vis dėl to, tai mūsų abiejų vaikas.
Dabar ji neatrodė kažką blogo rezganti kalė. Ji žiūrėjo į mane liūdnomis akimis.
-Gerai, bet Quella važiuos su manimi,-tariau.
Mano mažyte mielai nusišypsojo ir paraudusi nuleido galvą. Man patinka jos drovumas.
***
Išėjęs iš ligoninės jaučiausi lyg bučiau naujai gimęs, bet dėl vieno dalyko aš jaučiausi šūdinai. Šiandien mano berniukui būtu keturi metai. Man dažnai kyla klausimas, koks ji dabar būtu? Ar jis mėgstu futbolą? O gal mėgtu krepšinį? Būčiau davęs jam viską, jis turėtu ko tik panorėtu.
-Niall viskas gerai?-paklausė Quella.
Pasisukau į ją ir šyptelėjęs apsikabinau. Ji visas tas dienas buvo su manimi ir net niekur nevažiavo, nors bent tik trumpam iki namų nusiprausti ir atvežti man normalaus maisto.
-Oh ir Niall negalėsiu važiuoti su tavimi. Mano mama paleidžia iš ligoninės, nes gydymas nutrauktas mėnesiui. Gali būti, kad daugiau jai jo nebereikės,-šyptelėjo.
-Džiugios naujienos,-pabučiavau ją.
-Pranešk, kaip tau seksis gerai?-patvarkė mano marškinius ir pakėlė akis į mane.
-Būtinai,-pakštelėjau jai į lupas.
Quella nusišypsojo ir pamojusi man nuėjo atgal į ligoninę pas savo mama. Alex yra apsistojusi motelyje visai netoli ligoninės. Man reikės ją pasiimti ir turbūt klausytis jos kaltinimų. Aš pats save kaltinu dėl to. Nors daktarai sakė, kad tai ne mano kaltė bet aš negaliu susitaikyti, kad nespėjau.
Įlipau į mašiną ir vairuotojui liepiau važiuoti link viešbučio. Visą kelią jaučiau, kaip mano širdis vis greičiau plaką. Negaliu atsikratyti to jausmo, kad esu aš kaltas. Turiu susitaikyti su tuo, bet negaliu ir manau niekada negalėsiu. Nors buvau per jaunas būti tėvų, bet niekada nebūčiau net norėjęs, kad mano mažylis mirtu.
-Jau atvažiavome,-pranešė vairuotojas.
Pažiūrėjau pro langą ir pamačiau, kaip prie mūsų artėja Alex. Ji atsisėdo į galą ir padavė vairuotojui lapelį su adresų. Automobilis pradėjo judėti, o Alex įkyriai mane stebėti.
-Kas?-sumurmėjau.
-Nieko. Tiesiog keista, kad nėra Quellos kartu.
-Ji negalėjo važiuoti, nes turi reikalų,-burbtelėjau.
Nors Alex ir buvo normali mergina, bet jos aš nemėgstu iš po to incidento su Mett. Aš bandžiau save įtikinti, kad nesu kaltas, kai ji man vis kartojo, jog čia aš dėl visko kaltas. Nuo to laiko su ją daugiau nebendravau. Tik per Mett gimtadienius susitikdavome. Nesu nei karto buvęs ant Mett kapo. Tiesiog negalėjau, net į laidotuves nueiti. Aš ta diena prisigėriau iki sąmonės netekimo, o kita diena išdaužiau visus savo tėvų namus. Manau kiekvienas būtu taip reagavęs.
-Atrodai pasikeitęs,-tyliai tarė.
-Toks ir esu.
-Quella nėra turtinga, o kiek žinau tau tokios nepatinka, bet kaip matau tu rimtai ją įsimylėjęs.
Tai jau trečias žmogus, kuris man sako, kad esu įsimylėjęs Quellą. Manau tai tiesa. Aš tikrai esu ją įsimylėjęs.
SUTRIKAU, KAI PASTEBĖJAU jog mes sustojome prie kuklaus namo. Alex išlipo iš manos ir aš pasekiau jos pavyzdžiu.
-Kur mes?-paklausiau.
Ji nieko neatsakius nuėjo vidun, o man beliko tik sekti ją. Nesupratau ką mes čia veikiame. Įėjęs į namą apsidairiau ir išgirdau mažo vaiką rėkimą.
-Mama!-rėkė.
Prie Alex pribėgo mažas berniukas blondiniškais plaukais maždaug ketverių metu. Pala ketveriu?
-Labas mažuti,-ji paėmė jį ant rankų ir priėjo arčiau manęs.
-Susipažink Niall. Tai Mett,-sušnabždėjo.
Nauja dalis! Parašiau ja per 10 minučių ir tuo didžiuojuosi :D Komentuojame merginos!
