Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Atsisėdau ant lovos ir susiėmiau už galvos. Po velniais. Turiu pamatyti tuos DNR popierius. Nejaugi keturis metus galvojau, kad mano sūnus miręs, nors buvo gyvas? Jei Alex teisi ir visgi mano tėvai prikišo nagus prie to, aš jų nepasigailėsiu. Pažadu. Kokie po velniais jie tėvai, jei leido man manyti, kad Mett negyvas? Jie žinojo, kaip save aš dėl to kaltinu ir kaip mane griaužia sąžinė, jog nespėjau jam padėti, o čia pasirodo, kad jam nieko nebuvo ir, kad tai buvo tik jų planas! Būtinai turiu susitikti su Alex.
Pakilau nuo lovos ir priėjęs prie lango išsitraukiau telefoną. Parašiau vairuotojui, kad atvažiuotu į Garven viešbutį už penkiolikos minučių. Quella stebėjo mane sutrikusiomis akimis, bet nieko nesakė. Priėjau prie jos ir atsisėdau šalia. Patapšnojau sau per kelius ir jis greitai užsiropštė ant mano kelių. Pabučiavau jos kaktą atsidusdamas. Tai bent laikai.
-Nori, kad važiuočiau kartu?-sušnabždėjo.
-Nenoriu tavęs į tai kišti,-sumurmėjau.
-Aš važiuosiu kartu. Žinau, kad tu praradęs savitvarda nuvažiuosi pas savo tėvus.
-Mane nervina tai, kad daug apie mane jau žinai,-burbtelėjau, o ji sukikeno.-Eik apsirenk,-nukėliau ją nuo savo kelių ir pliaukštelėjau jai per užpakalį.
Ji trinktelėjo man per galvą ir pasiėmusi rūbus nuėjo į vonią. Kokia velnio ji čia nesirengia?
IŠLIPAU IŠ MAŠINOS kartu su Quella, kuri buvo apsirengusi per daug šiltai. Mano striukė, pūkinis megztinis, šiltos timpos, mano kepurė, mano šalikas ir tie vailokai. Žinau, kad jau netoli žiema, bet juk dabar nėra šalta, o ji eskimo žmogus prisirengė, lyg keliautu į Antarktidą.
-Ji čia gyvena?-paklausė.
-Taip,-palinksėjau ir apglėbęs ją ranką per pečius vedžiausi prie durų.
Pabeldęs laukiau kol atidarys ir išgirdęs mažo vaiko riksmą įkvėpiau. Duris man atidarė Mett, kuris buvo įsitepęs šokoladu.
-Tete!
Sutrikau, kai jis apsikabino mano kojas. Quellą trinktelėjo man į petį, taip paskatindama jį paimti ant rankų. Švelniai paėmiau jį ant rankų ir nusišypsojau dirbtine šypseną. Jis tikrai užneša į mane. Įėjome į
-Mett kiek kartu sakiau neatidarinėti durų.
Išgirdau pikta Alex balsą ir neužilgo ji išėjo iš po kampo.
-Niall? Quella? Ką čia veikiate?-sutriko.
-Gavau DNR tyrimų atsakymus žinute,-sumurmėjau pažiūrėdamas į Mett.
Nuleidau jį ant žemės ir jis greitai nubėgo dingdamas už kampo rėkdamas, kad rodo filmuką. Alex nusivedė mumis į svetainė ir visi mes su Quella atsisėdome, kol Alex nubėgo pasiimti kažko. Neužilgo ji grįžo su kažkokias popieriais.
-Gavau juos šiandien, norėjau tau rytoj paskambinti, bet kadangi tu jau žinai, tai turbūt norėsi pamatyti dokumentus,-šyptelėjo.
Ji atsisėdo priešais mumis ir padėjo dokumentus. Paėmiau juos ir skaičiau visas tas nesąmonės, kuriu aš niekada nesuprasiu. Na žodi, kad Niall James Horan yra biologinis Mett Darven tėvas suprantu.
-Tai tikrai padarė mano tėvai?-paklausiau.
-Taip. Niekada nebūčiau pasielgus taip su tavimi. Jis ir tavo vaikas,-atsiduso.
-Noriu, kad jis turėtu mano pavarde, bet pirmiausia noriu pamokyti savo tėvus už tai, kad atėmė iš manęs keturis metus su sūnumi,-suurzgiau.
