Boss (N.H.)

23 Skyrius

KOMENTUOJAME MEILES!!

Viktoras tikras padlaižys. Galvojau, kad man ir Viktorui teks įsiveržti į jo tariama vakarėlį, bet deja jis mumis pasikvietė pridurdamas, kad Quella taip pat bus. Ką jo žmona mana apie tai, kaip jis lydosi dėl tos mažos būtybės? Juk jis turi du vaikus ir yra vedęs antrą moterį. Reiks susisiekti su jos buvusia.

-Nematai jos?-paklausiau Martin.

-Ne. Bet matau Viktorą ir kažkokia moterį.
-Tai jo žmona. Dieve ji atrodo jaunai ir karštai,-apsilaižiau lupas.

Jis tikrai turi karštą žmoną. Su jos formomis daug ką būtu galima nuveikti. „Kaip ir su gražiąją Femmings." Primynė man mano pasąmonė. Atsidusau ir žvilgtelėjau į ką tik įėjusia mergina. Quella. Ji buvo su juodomis kelnėmis, auksinės spalvos batais, juodai balta palaidinę. Jos plaukai buvo surišti į kuoduką. Raudonos lupos tik pagražino ją.
-Karštai atrodo ji,-sumurmėjo Martin.

Jis buvo teisus. Quella tikrai gražiai atrodė. Ji nebuvo apsirengusi kažko prabangaus, kaip dalis čia esančiu merginu, bet taip pat neatrodė ir pigiai. Dabar labai jos noriu. Po savimi. Išgėriau savo šampaną ir pasitvarkęs kaklaraištį nuėjau prie merginos. Ji paraudo pamačius mane, bet visgi nebėgo.

-Labas vakaras, pone Horan,-tyliai pasisveikino.

Man patinka, kai ji kreipiasi į mane taip, bet kartais tai pradeda užknisti.

-Labas vakaras, panele Femmings,-šyptelėjau.

Pradėjo groti klubinės dainos, o patalpoje aptemo. Oh visgi Viktoras nori švęsti. Pasinaudojau tokia gera proga ir prisitraukiau Quellos kūną prie savęs.

-Ką tu darai?-sutriko.

-Tai ką senokai turėjau padaryti,-šyptelėjau.

Apsidairęs pastebėjau, kaip mane stebi Viktoras ir Amanda. Laikas veikti. Pasilenkęs suliečiau mano ir Quellos lupas. Ji visa pasimetė ir bandė mane nustumti, bet negalėjau to leisti.
-Kaip tu galėjai?!-išgirdau klykianti Amandos balsą.
Atsitraukiau nuo Quellos ir nespėjau sureaguoti, kaip Amanda trenkei jai. Ji susiėmė už skruosto ir pažvelgė į mane.

-Amanda mums senai reikėjo skirtis,-tariau ir Quella aiktelėjo.

-Norėdamas viską nutraukti su savo mergina pasinaudojai manimi?!-surėkė.-Kaip galėjai mane įtraukti į tai?!-suklykė ir trenkė man antausį.

Ji moka būti laukine. Gerai...

-Tu niekšas,-sumurmėjo ir apsisukus pasišalino.

Patalpoje nutilo muziką ir tik dabar pastebėjau, kad Viktoras patenkintas šypsosi. Prakeiktas idiotas.

-Tu esi niekas Niall,-suurzgė Amanda.

Nieko nesakiau ir nuėjau į tą pusę kur nuėjo Quella. Amandos atsikračiau, bet problema vardu Viktoras, dar neišnyko. Išėjęs į vidinį kiemą pamačiau į sieną atsirėmusia mergina. Tai turbūt Quella. Priėjau prie jos arčiau.

-Ko tau reikia?-suburbėjo.

-Baik ožiuotis,-pavarčiau akis.

-Kada tu pagaliau suprasi, kad nesi visatos valdovas? Esi niekas. Didelis niekas. Pasipūtėlis ir idiotas. Baik lysti prie manęs,-suurzgė.

Ji norėjo nueiti, bet neleidau jai priremdamas ją prie sienos ir įsisiurbdamas į jos lupas. Jos maži kumštukai daužė mano krūtine, bet lupos judėjo kartu su maniškėmis. Tos moteris...Užkėliau ją ant savo liemens ir lupomis nukeliavau jos kaklu. Mintyse tas vaizdas, kai pirma karta pamačiau ją.

„...Paspaudžiau pirmą aukštą ir durims nespėjus užsidaryti įėjo kažkokia mergiote. Ką šita veikia mano biure? Jos rūbai tikrai devėti, o plaukai susivėlė ir dar raudoni! Ar ji pasimetė? Tokios, kaip ji čia tikrai netinka.

Vos mums nusileidus žemyn mergina išlėkė pro duris į lauką. Išėjau iš lifto ir pažiūrėjau į Martin.

-Ką ana raudonplaukė čia veikia?-susiraukęs klausiu.

-Ji tau dirba,-suprunkštė.

-Čia viena iš valytoju?-susiraukiau.

-Ji tavo kalbų rašytoją,-jo juokas pasklido po visa foje.

-Pala...Tai čia šita Quella Femmings? Ta pati višta, kuri per absolventų sceremoniją mano kalboje parašė, jog visi lygus?

-Ta pati. Maniau tu žinai ją..."

Kas galėjo pagalvoti, kad dabar vos nedulkinsiu ją prie sienos. Ironiška, bet visai idomu.

-Paleisk ją,-išgirdau Viktoro balsą.

΍