Boss (N.H.)

16 Skyrius

KOMENTUOJAME!!

Greitai pakėliau akis į Quella. Ji nebuvo prasimerkusi. Jos nosyte buvo suraukta, o lupos stipriai sučiauptos. Paleidau jos ranką ir greitai privažiavau prie palatos durų. Pradariau jas ir apsidairiau koridoriuje.

-Daktare! Ji pabudo!-surėkiau.
Buvau nervingas, nes bijojau manau. Bet bijojau ne to, kad ji pabudo, o to, kad jai gali grėsti vis dar pavojus. Daktaras greitai įėjo į palatą ir priėjo prie pacientes. Jis pažiūrėjo į aparatus ir išsitraukęs mažą žibintuvėlį ir pravėręs jos akių vokus švietė į akis. Viska stebėjau įdėmiai lyg bijodamas, kad jai kažkas nutiks. Negaliu patikėti, kad tikrai vos mūsų neužmušiau.
-Ar jai viskas gerai?-paklausiau.
-Taip. Ji bunda,-šyptelėjo ir iš chalato kišenės išsitraukė švirkštą.
Jis pasėmė lašelinės vamzdelį ir suleido į jį tą švirkštą.
-Ką jus jai suleidote?
-Nuskausminamųjų. Gali būti, kad ji greitai prabus ir jai skaudės šonkaulius.
-Gerai,-nutęsdamas pasakiau ir vėl privažiavau prie lovos.

Pas Quella prabuvau apie keturias valandas. Visą laiką prastebėjau ją arba glosčiau jos delną. Ji buvo šalta, bet dabar gerai pagalvojęs, supratau, kad ji visada šalta. Jos kūno temperatūra nėra tokia maža, bet nėra ir tokia, kaip daugelio žmonių. Tai normalu. Mano mamai irgi tas pats.
Gulėjau lovoje ir skaičiau kažkokį neįdomu laikraštį. Buvo atėję tėvai ir žinoma atskaitė moralą. Tėvas pradėjo pykti dėl to, kad važiavau su neturtinga mergina, o mama nieko nesakė. Nežinau kodėl ji tylėjo. Kažką prisimenu iš to kai buvau vis dar be sąmonės. Girdėjau ją, bet negaliu tiksliai prisiminti ką.
-Mažuti,-sucypė įėjus Amanda.
Dirbtinai jai nusišypsojau ir jai pasilenkus pabučiavau ją. Ji atsisėdo šalia manęs ir paėmė mano ranką.
-Labai mumis visus išgąsdinai, Niall. Bijojau dėl tavęs,-apmestinai graudžiai pasakė.
Kur gi ne. Bijai prarasti pinigus. Kartais tai nervina, bet ką padarysi. Pinigai gali suteikti visko.
-Žinau. Ir pats esu išsigandęs,-sumurmėjau.
-Kodėl važiavai su ta Quella Femmings?-paklausė.
Jaučiu pavydo gaidele jos balse. Uh...Tikiuosi ji nežada pradėti man aiškinti, kad taip negalima. Aš Quella niekada nesužavėčiau. „Suknistai nemeluok." Užsičiaupk.
-Nieko svarbaus,-pavarčiau akis.-Man kiek skauda galvą. Daktaras suleido vaistus, kurie po kurio laiko pakelia norą miegoti,-melavau.
Ji tik nusišypsojo ir pabučiavo mane.
-Iki katinėli,-mirktelėjo ir išėjo.
Pavarčiau akis ir atsidusęs pažiūrėjau į lubas. Žinau, kad turėsiu atsiprašyti Quellos. Pirma karta pats to noriu. Nesakau, kad man patinka Quella. Kristau tikrai ne, bet mane slegia sąžinė. Keista, kad iš vis ją turiu.

***

Rytojaus diena pradėjau nuo siaubingo galvos skausmo. Daktaras sakė, kad tai normalu, nes nuskausminamųjų efektas jau praėjo. Kai pagaliau tas nežmoniškas skausmas dingo pas mane atėjo dar viena skausmo banga- mano tėvai.
-Sūnau ar tu mūsų klausai?-suburbėjo mama parodydama aišku nepasitenkinimą.
-Taip, taip,-pamelavau.
-Aš nemokiau tavęs vežiotis visokias vargšes,-piktai tarė tėtis.
Mama vėl tylėjo. Pirmiau ji būtų pritarusi, bet šįkart ji nieko nesakė ir tai keista.
-Koks skirtumas tėti ar ji vargše ar ne? Per mane ji vos nemirė,-susierzinęs pasakiau.
-Nuo kada tau tai rūpi? Ar bent žinai, kokį skandalą sukėlei? Visi galvoja, kad tu susitikinėji su ta vulgaria mergina. Vargše Amanda labai pergyvena.
-Kur gi ne. Pergyvena,-pavarčiau akis.
Tėvai tik atsiduso ir po tiek laiko pagaliau paklausė kokia mano savijauta.

Sėdėjau vienas palatoje, kai įėjo daktaras.
-Panele Quella Femmings jau pabudusi ir prašo pakviesti tave,-šyptelėjo.
Palinksiu ir jo pagalbą atsisėdu į vežimėlį. Pats vienas nuvažiuoju prie jos palatos durų ir gyliai įkvėpęs atidarau jas pamatydamas gulinčia ir atmerktomis akimis rudaplaukę.

Kaip manote kas bus toliau?