Gal kas matėte, o gal ne, bet naujas cover'is, kuri sukūrė nuostabioji Vanesa! ( Vanesadkup ) !
Greitai pašokau nuo lovos ir išbėgau iš kambario. Nubėgęs į svetainę pamačiau išdaužta langą ir Quella prisispaudusia prie sienos. Apsidairęs priėjau prie jos ir priglaudžiau ją prie savo krūtinės.
-Kas čia buvo?-paklausiau.
-Nežinau. Nuėjau į svetainę ir kažką pamačiau, o tada dužimas. Čia kažkas buvo Niall. Tikrai buvo,-sukukčiojo.
Glosčiau jos nugarą ir dariausi. Po velniais darosi nejuokinga. Atsitraukęs nuo Quellos išsitraukiau telefoną ir surinkau policijos numerį. Paaiškinęs jiems visą situaciją padėjau ragelį ir laukiau kol jie atvažiuos. Turiu išvežti iš čia Quella, nes jai čia pavojinga. Esu įsitikinęs, kad prie to nagus prikišo Viktoras. Žinoma man vis dar klausima kylą, kaip jis čia pateko ir kam išdaužė stiklą.
-Nebeverk, viskas bus gerai. Tuoj atvažiuos policija ir kai viską sutvarkys mes važiuosime iš čia, gerai?-paklausiau paglostydamas jos skruostą.
Ji nieko neatsakė tik palinksėjo ir nusivalė ašaras, bet vis dar mačiau jos akyse jų. Suprantu kodėl jį išsigando ir jos nekaltinu. Ji visada buvo jautri nuo pat pažinties pradžios. Ta maža raudonplaukė Femmings. Atrodo tiek laiko praėjo, bet mes pažįstami tik tris mėnesiai. Tas pirmas kartas, kai ją pamačiau, pirmas kartas, kai ją pabučiavau, pirmas kartas, kai ją pamylėjau... Tampu sentimentalus.
„Paspaudžiau pirmą aukštą ir durims nespėjus užsidaryti įėjo kažkokia mergiote. Ką šita veikia mano biure? Jos rūbai tikrai devėti, o plaukai susivėlė ir dar raudoni! Ar ji pasimetė? Tokios, kaip ji čia tikrai netinka.
Vos mums nusileidus žemyn mergina išlėkė pro duris į lauką. Išėjau iš lifto ir pažiūrėjau į Martin.
-Ką ana raudonplaukė čia veikia?-susiraukęs klausiu.
-Ji tau dirba,-suprunkštė.
-Čia viena iš valytoju?-susiraukiau.
-Ji tavo kalbų rašytoją,-jo juokas pasklido po visa foje.
-Pala...Tai čia šita Quella Femmings? Ta pati višta, kuri per absolventų sceremoniją mano kalboje parašė, jog visi lygus?
-Ta pati. Maniau tu žinai ją.
-Jei būčiau žinojęs, ji čia nedirbtu. Pažiūrėk į ją. Jos rūbai akivaizdžiai pirkti "Walmart". Ką tokia nestilinga karve čia veikia?-burbėjau eidamas laukan.
-Tu ją pasamdei dėl geros kalbos parišimo. Negaliu patikėti. Ji dirba tau jau metus, o tu tik dabar ją pamatei,-krizeno."„-Oh lai apsaugo mane dievas nuo tavo tokio tobulumo,-sarkastiškai subambėjo.
Užsispyrusi mažvaikė.
-Oh užtilk su savo tuo sarkazmu,-pavarčiau akis.
-Išleisk mane,-pareikalavo.
-Nežadu,-pasityčiojau iš jos.
Ji pakėlė ranką, kad trenktu man antausį, bet aš ją pagavau. Greitu judesiu prisitraukiau ją.
-Negerai tu čia,-elgiausi su ją, kaip su mažu vaiku.
Ji kėlė antra ranka, bet pagavau ir ją. Pats savęs nesuvokdamas pasilenkiau arčiau jos veido ir suliečiau mūsų lupas. Ji bandė sučiaupti savo lupas ir atstumti mane, bet esu žymiai aukštesnis bei laikaus jos rankas.
-Paleisk!-surėkė atitraukus lupas, bet vėl priglaudžiau savo lupas prie jos.
Po velniais kas per boba? Ji niekaip nepasiduoda. Kai jau maniau, kad ji žada pasiduoti pajaučiau, kaip jos kelėnas susidūria su mano pasididžiavimu. Atsitraukiau nuo jos ir suinkščiau.
-Šūdas,-sustenėjau."„-Esi graži,-sušnabždėjau.
Jos pagalba nusimoviau marškinius, bei kelnes. Užklojau mumis ir lėtai pašalinau tiek savo tiek jos apatinius. Iš stalčiaus išsitraukiau prezervatyvą bei trumpam pažiūrėjęs į ją praplėšiau jį. Jos didelės akutės stebėjo mane iki kol aš užsidėjau prezervatyvą.
-Pasiruošusi?
-Taip,-sušnabždėjo."
Viskas atrodo taip seniai, nors praėjo tiek mažai laiko. „O tu ją jau vesti nori." Prunkštelėjo pasąmonė.
BAIGĘS KALBĖTI SU policininkais išsivežiau Quellą į viešbutį. Ji visa kelia klausinėjo manęs ką jie sakė, bet aš tylėjau. Kol kas jai dar nieko nesakysiu, nors nelabai ir būtina. Ji tiesiog nori viską žinoti. Kažkuo primena mane ir tai mane keistu būdu tenkina. Žinau, kad esu savanaudis ir paranojikas, bet čia tik dėl jos. Ji man lyg narkotikas tik labiau knisantis.
Užsakęs mums kambarį nusivedžiau ją ten, kad galėtu pasidėti daiktus, o pats nuėjau į vonią. Nusiprausiau veidą ir pažiūrėjau į veidrodį. Grįžęs į kambarį radau ją persirenginėjančia. Ji buvo tik su mano marškiniais ir apatiniais.
-Neradau savo naktinių, tai pasiskolinau tavo marškinius,-sušnabždėjo.
-Viskas gerai,-šyptelėjau.
Išgirdau, kaip supypsi mano telefonas pranešdamas, kad atėjo žinutė. Išsitraukiau telefoną ir įjungiau žinutė. Mano kūnas sustingo ir jaučiau, kaip po lėto nustoju kvėpuoti.
-Kas nutiko?
-Gavau žinute dėl DNR. Mett... Jis mano sūnus.
Hello! Turiu klausimą. Ar kam nors patinka Dylan O'brien? Nes žadu su juo kurti istorija. Tiesa sakant jau kuriu. Mintis kilo pažiūrėjus „Bėgantis labirintu, bet viskas būtu kitaip. Na žinote :D
O dabar apie istorija. Patiko- ne? KOMENTUOJAME!
YOU ARE READING
Boss (N.H.)
FanfictionBūti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...