Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Vaiką? Tu gal durnas?-pažiūrėjau į Harry, o jis buku žvilgsniu mane stebėjo.
Negaliu patikėti, kad jis tikrai ką tik man pasiūlė užstatyti jai vaiką. Nors gal tikrai?
-Niall tik nesakyk, kad rimtai galvoji apie to kvailio pasiūlymą?-nusijuokė Martin.
-Tai tikrai gera idėja. Quella pastoja ir tampa mano žmona. Viskas pavyksta ir dar atsiranda vaikas. Ji visam gyvenimui susieta su manimi. -Asile, tu net savimi nemoki pasirūpinti, tai ką kalbėti apie vaiką. Užauginsi toki pati debilą, kaip ir tavo tėvai tave,-nusijuokė Martin.
Susiraukiau, bet nieko nesakiau tik nusijuokiau. Galiu įsivaizduoti maža vaiką, bet savęs kaip tėvo nelabai. Aš nesu pasirengęs tapti tėvų, bet jei tai garantuos man Quellos sutikimą aš užstatysiu jai vaiką. Kad ir du vaikus. Taip ją prisirišiu amžiams prie savęs.
-Manau turėtum eiti namo, gal mažesnis bus jos pyktis,-pasiūlė Harry.
Linktelėjau atsistodamas. Manau Quella dabar norės mane nudėti ir priversti ją parvežti namo, bei nelysti daugiau prie jos. Taip nebus. Ji MANO.
-Iki, mažuti,-sumurkė Harry, o Martin pašlapines savo piršta vedė per savo krūtine.
-Jums kas sake, kad jus nesveiki?-pavarčiau akis, o jie toliau maivėsi.
Ir kodėl aš su jais iš vis sueinu?
TYLIAI ATRAKINAU DURIS ir įėjau vidun. Apsidairiau ieškodamas Quellos. Turbūt ji miegamajame rezga planą „Užmušk Horan". Tyliai nusiaviau batus ir nusirengiau striuke. Nusėlinau prie miegamojo durų ir tyliai jas pravėriau. Mano mažyte gulėjo lovoje ir miegojo apsikabinus mano pagalvę. Nusišypsojau įeidamas į kambarį ir nuėjęs prie lovos atsiguliau šalia jos. Ji tokia graži, kai miega. Švelniai perbraukiau per jos žandą ir žinoma ji turėjo pabusti. Glosčiau jai žandą iki kol ji prasimerkė ir greitai atsitraukė nuo manęs.
-Tu,-ji suurzgė ir neužilgo puolė mane.
-Brangus dieve, beprote raminkis!-surėkiau ir apverčiau mus, kad ji būtu po manimi.
-Tu mane užrakinai, kaip kokį gyvulį!-riktelėjo su ašaromis.
-Neverk,-valiau jos ašaras nuo skruostu, kol ji virpančia lupa mane stebėjo.
-Negali taip elgtis su manimi. Aš labai pykstu, kad mane čia palikai viena užrakinta ir dar gėrei kažkur,-raukėsi.
-Iš kur žinai, kad gėriau?-sutrikau.
-Užuodžiu alkoholio kvapą sklindanti nuo tavęs,-burbtelėjo,-o dabar nulipk.
-Man patinka būti ant tavęs,-sumurkiau, bet ji ir toliau į mane žiūrėjo piktu žvilgsniu.-Gerai, supratau,-nusiritau nuo jos.
-Tu turi mane parvežti namo. Mano mama jaudinasi.
-Žinai galėtum atsikraustyti pas mane ir mes taip susipažintume labiau bei dažniau paišdykautume,-pakilnojau antakius.
Ji trinktelėjo man per krūtinę ir toliau piktai žiūrėjo į mane.
-Tu tikrai manai, kad aš tave žadu parvežti? Tikrai ne. Tu turėjai sutikti tapti mano žmona, bet tu gi Femmings, tau nelygis būti Horan žmona. Niekur tave tavęs nevešiu. Tu busi čia su manimi ir mes kursime vaiką,-suurzgiau.
-Ką? Vaiką?-sutriko.
-Tai yra ir mes kursime sprendimą dėl šitos nesąmonės,-išsisukinėjau.
-Ne. Aš nepasiruošusi dar už tavęs tekėti,-burbtelėjo.
Ačiū dievui pamiršo dėl to vaiko. Vos nesudegiau.
-Po velniu, maniau tu pamišusi dėl romantikos,-pavarčiau akis.
Quella norėjo jau man kažką pasakyti, bet suskambo jos telefonas. Ji greitai jį paėmė ir atsiliepė.
-Mama aš tuoj priversiu jį mane parvežti namo,-greitai sumalė.
Čiupau telefoną iš jos rankų ir pakilęs iš lovos prisidėjau prie ausies.
-Laba diena ponia, Quella negrįš namo.
-Niall turi ją parvežti namo. Ji nėra tavo kalinė,-ir jos mama pikta.
Tai giminės bruožas ar kaip?
-Iki, ponia,-padėjau ragelį.
-Niall!-riktelėjo Quella.
-O dabar mes bandysime tave priversti tekėti už manęs panele Femmings,-mirktelėjau.
OPA! Kaip manote ar ilgai Niall kovos dėl to? O galbūt atsiras vaikas ir Quella sutiks vien dėl jo? O kaip dėl Niall tėvų?
