Boss (N.H.)

10 Skyrius

Quellos jau, kaip dvi valandas nėra. Ieškojau jos, bet ji lyg skradžiai žeme pradingus. Nejaugi ji tikrai išvažiavo? Mane siutas ima vien pagalvojus, kad ji drįso man pasipriešinti. Niekada taip nebuvo ir man nepatinka, jog ji padarė tą "NIEKADA" į "BUVO KELETA KARTU". Nekenčiu, kai man pasipriešina, bet kai ji tai daro mane verčia jaustis gyvu. Keista. Galbūt man tai į naudą. Vis tiek ji silpna prieš mane ir tai, kad ji mano, jog gali man pasipriešinti daro tik linksmesnį žaidimą.
-Žinau, kur Quella,-į kambarį įsiveržė Martin.
-Kur?-pakilau nuo lovos.
-Sietle. Su Viktoru. Jis ją su savo rėktyvini lėktuvu nugabeno. Kas galėjo pagalvoti,-pavartė akis nusijuokdamas.
-Ar man vienam atrodo, kad jis bando pakabinti mano darbuotoją?-susiraukiau.
-Čia jau aišku, kaip diena. Tu nematei, kaip jis į ją žiūrėjo per susirinkimą. Brolau prarasi savo darbuotoją tuoj,-mirktelėjo.
Susiraukiau dar labiau. Kas per velnias? Viktoras niekada nežiūrėdavo į mano darbuotojų puse.
-O jis kartais neturi žmonos?
-Būtent, kad turi,-palinksėjo.
-Ką jis rezga?-sumurmėjau sau.

Visa vakarą naršiau internete ieškodamas kuo daugiau informacijos apie Viktora. Jis man per daug itartinas. Kadangi juo nepasitikiu liepiau Martin įlysti į apsaugotą informaciją apie jį ir rasti kuo daugiau įtartinų dalykų. Viktorui virš trisdešimt penkerių, turi du vaikus ir žmoną, kuri jaunesnė už jį dešimt metų. Pirmas vaikas ne jos, o buvusios Viktoro žmonos Izabelos Mark. Gal ji ką nors žinos?

Rytojaus dieną pradėjau sedėdamas nuobodžiame susirinkime. Iš Quellos jokios žinios ir vien dėl tokio jos išsišokimo, sumažinsiu algą šį mėnesi. Prakeikta maža raudona ka...

-Niall,-priėjo prie manęs Martin.
-Ko?-suburbėjau.
-Tai dėl Quellos,-lėtai tarė.
Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į jį.
-Jei ji grįžo, norėčiau ją matyti čia.
-Ne. Ji negrįžo. Jos patėviss. Vakar naktį mirė,-tyliai pasakė.
-Ką?-aiktelėjau.

-Jos patėvis mirė,-pakartojo.
Nuleidau galvą. Ji turbūt dabar baisiai kenčia.
-Kas jam buvo?-pasidomėjau.
-Plaučiu vėžys.
-Štai dėl ko ji visus savo pinigus davė tėvams. Kad galėtu juos išgydyti,-balsu pagalvojau.
-Čia dar ne viskas,-atsiduso.
-Kas dar?
-Dėl to, jog ji nesumokėjo už mokymasi koledže ją nori išmesti. Tai reiškia, kad ji neteks visko ką turi. Negaus stipendijos.
-Šūdas,-nusikeikiau.

-Ką darysi?-galėjau girdėti, kad jam truputi linksma, jog aš jaudinuosi.
-Sumokėsiu už jos koledža manau.
-O dar sakai, kad ji tau nepatinka,-suprunkštė.
-Debile man ji ir nepatinka, bet nesu beširdis, kad nepadėčiau jai, kai ji ką tik neteko tėvo.

-Taip, taip. Sakyk nesakęs, aš geriau žinau,-pavartė akis.

Kartais aš tikrai jo nekenčiu. Jis lyg rakštis subinėje.
-Užsičiaupk,-suburbėjau.-Atšauk visus susitikimus su Viktoro įmone. Mes skrendame į Sietlą.

***

Vos grįžęs į savo namus prisijungiau prie banko saskaitos numerio ir pasiėmiau lapą, kur viskas rašoma apie Quella. Gerai...Mhm banko saskaita.

Sąskaitos

bankuose:

„Wells Fargo" bankas,

Sietlas, 87777

Vašingtono valstija,

sąskaitos numeris 309481,

1478/2506

sąskaitos likutis 12,554

Dol.

Suvedžiau visus reikiamus duomenys ir į jos saskaitą pervedžiau 25,000 dolerių. Dabar belieka tik sumokėti už jos mokslus ir pasidomėti mama. Ji yra minėjus, kad ir jos mama serga. Ant kiek ji turi būti stipri, kad kovotu su tai?

Išėjau iš savo namų ir įsėdau į mašiną.
-Pas Martin,-pasakiau vairuotojui.

Kelione iki Martin namų neprailgo ir vos atvažiavęs į vietą išlipau iš mašinos bei nuėjau į jos namus. Nepasibeldęs. Jam nerūpi.
-Ir vėl tu,-pavartė akis.
-Sužinojai ką nors?-paklausiau.
-Už jos mokslus jau sumokėta. Spėk kas sumokėjo.

-Viktoras.

Kaip manote kodėl Viktoras taip padeda Quellai?