-Ko tam iš tavęs reikia?-suburbėjau atsidusdamas ir pažiūrėdamas į savo kareivį.
Aš ta suski užmušiu. Dabar turėčiau mylėtis su Quella ir tikėtis, kad šita spermos doze suveiks ir ji pastos, bet kur jau.
-Man atsiliepti?-paklausė.
-Kristau. Femmings pirma karta atsiklausė. Manau šita diena išsitatuiruosiu sau ant varpos,-šyptelėjau.-Atsiliepk tik įjunk garsiakalbį. Noriu išgirsti ką tas ištremptas Dievo šūdas sakys.
-Klausau,-atsiliepė ir įjungė garsiakalbį.
-Labas Quella. Užsiėmusi esi?
-Ne. Kodėl skambini Viktorai? Juk sakiau, kad nenoriu pas tave dirbti ir, kad daugiau man nebeskambintum.
Mano mergaitė. Taip jam ir reikia.
-Taip žinau, bet... Tikrai nepagalvojai apie tai ką sakiau? Juk nemanai, kad Horan tikrai tave myli?-atsiduso.
Kas per šūdas? Ką jis jai siūlė ir ką pripasakojo apie mane? Aš jį užmušiu.
-Tai ne tavo reikalas. Jis rūpinasi manimi ir yra mano amžiaus,-sumurmėjo.
-Jis tik naudojasi tavimi. Turbūt jau dabar duodasi su kita mergina,-nusijuokė.
Greitai atėmiau iš jos telefoną taip ją išgąsdindamas, bet dabar mane pykdo tai, jog jis vis dar nesupranta, kad ji mano. Tik mano.
-Klausyk tu šuns išmata. Dar karta jai paskambink ir išmėsinėsiu tave,-sušnypščiau.
-Negrasink man Horan. Tu tik apgaudinėji Quella. Kai tau ji nusibos mesi ją. Žinau tai,-suurzgiau.
-Tu tikrai nori mirti. Aš tau neaiškiai pasakiau?-pakėliau balsą pakildamas iš lovos.
Apsimoviau apatinius ir susiradau savo kelnes bei marškinius.
-Nebijau tavęs,-nusijuokė.
-Išsigąsi,-padėjau ragelį numesdamas ant lovos telefoną.
Apsirengęs pažiūrėjau į Quellą, kuri išsigandusi mane stebėjo. Čiupau savo mašinos raktelius ir jau ruošiausi išeiti, kai pajutau jos švelnią rankutę.
-Prašau Niall. Neik ir lik su manimi,-švelniai tarė.
-Lieki čia. Aišku?-suurzgiau.
Ji prikando savo virpančia lupą ir papurtė galvą.
-Nenoriu, kad išeitum,-sušniurkštė nosimi ir apsikabino mane.
-Nekenčiu, kai į pagalbą pasitelki savo graudu veideli,-suburbėjau apsikabindamas ją.
-Negali eiti ir žaloti žmonių. Nesvarbu kokie jie bebūtu ar ką jie man padarytu. Nenoriu, kad būdamas piktas padarytum kažką kvailo dėl ko skaudžiai nukentėtum,-sušnabždėjo.
Pavarčiau akis ir ačiū dievui ji to nematė. Geriau dabar sutiksiu su tuo ką ji sako ir nelėksiu jo nudėti, bet aš jį tikrai surasiu ir gerai aplamdysiu jo šonus. Žinau, kad tai jis mane sumušė, tik Quella per daug naivi tikėti jog toks žmogus, kaip Viktoras galėtu tai padaryti. Po velniais tas asilo berete dėl jos ir siela velniui parduotu. Žinau, kad ji graži, bet ji priklauso man. „Tampi paranojiku." Pasišaipo pasąmonė.
-Jis blogas žmogus ir jis nori tavęs. Bet tu tik mano.
-Tu toks savanaudis,-burbtelėjo dramatiškai atsidusdama.
Prunkštelėjau pakeldamas ją nuo žemės ir pasukdamas aplink. Ji kikeno ir labiau į mane įsikabino. Na štai tema apie Viktorą ir jo užmušimą išgaravo iš galvos.
-Nuleisk mane,-nusijuokė.
Žiūrėdamas į ją kartu su ją kritau į lovą užsikeldamas jos smulkų kūną ant savojo.
-Priaugai svoriu. Lašinukai atsirado,-paerzinau ją.
-Nemeluok,-prisimerkė ir pradėjo save apžiūrinėti.
-Juokauju mažute. Esi graži ir manau net suplonėjai. Iš vis tu valgai?-susiraukiau.
-Žinoma valgau. Tiesiog neauga man svoris,-pavartė akis atsiguldama ant manęs.
Pabučiavau jos smilkinį prisimindamas, kad visgi orgazmo mes nepasiekėme. Visai norėjau baigti, nes man tikrai skauda, o jai irgi turėtu.
-Nori pabaigti?-paklausiau.
-Ar tai neatrodys per daug kvaila? Tu ką tik norėjai žudyti, o dabar jau nori toliau mylėtis?-pakėlė galvą.
-Kas? Juk aš vis dar nebaigęs,-burbtelėjau.
Ji sukikeno ir trinktelėjusi nesmarkiai man per krūtinę nulipo nuo manęs. Stebėjau, kaip ji išeina iš kambario ir dabar suprantu, kad ji mane erzina.
-Niall!-išgirdau jos klyksmą, o tada dužimą.
I'M BACK. MUAHAHAH. Gerai be juoku. Tikiuosi dalis patiko ir atsiprašau, kad ilgai jos neįkėliau, tiesiog aš antradieni išvažiavau į Vokietiją, tik trečiadieni nusigavau, paskui teko krautis daiktus ir be to mes nesenai atsikraustėme į naują būtą, tai žinote... Baldai nesusideda patys. Visai norėčiau, kad turėčiau Hario Poterio lazdele :D
KOMENTUOJAME!
JXC
YOU ARE READING
Boss (N.H.)
FanfictionBūti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...