Boss (N.H.)

23 Dalis

Prakeiktas Viktoras Mark. Kodėl iškart nepagalvojau apie jį? Tik tas šūdas galėtu pasielgti būtent taip.

-Kodėl jis dar nesuimtas tada?-suurzgiau.

-Jis tik įtariamasis. Be pirštinės, mes daugiau neturime įrodymų, kad būtent ten jis. Dabar jis tik bus apklaustas ir įrašytas, kaip vienas iš įtariamųjų padaręs nusikaltimą,-aiškino moteris.

-Prakeikimas,-burbtelėjau.-Kada jis bus apklaustas? Noriu stebėti viską.

-Iki jo nuvažiavo policijos ekipažas. Rytoj jį apklausime, o kol kas turime toliau ieškoti kokių nors pėdsakų, nes vėliau, kai jie visiškai atšals, praktiškai nebebus įmanoma kažką padaryti. Kol kas patariu žmonai nieko nesakyti, tai gali pakenkti jos sveikatai.

-Ką jus man siūlote daryti?-susiraukiau.-Ta moteris mane pažįsta, kaip nulupta ir aš tikrai negaliu toliau sakyti, kad juos stebi dėl per anksto gimimo. Ji reikalaus jų pamatyti.

-Užtempkite dar dvi dienas, jei vis dar neturėsime pakankamai informacijos, pasakykite tiesą,-šyptelėjo.-Turiu atsiprašyti,-pažiūrėjus į telefoną, tarė. Linktelėjęs nusekiau ją akimis ir atsidusau. Jau para laiko, kai mano mažyliai dinge. Kaltinu save, kad palikau juos kažkokiai nepažįstamai moteriai. Prakeikta kalė.

-Niall,-išgirdau mamos balsą.

-Dar tavęs man betrūko,-burbtelėjau.

-Išgirdau apie nelaimę. Gal galime su tėvų kuo nors padėti?-paklausė. Pavarčiau akis dėl jos perdėto rūpesčio. Žinau, kad ji tik apsimeta. Mano tėvai nekenčia Quellos, kaip ir mano vaikų, nes yra apsėsti pinigais. Kaip ir tu Horan.

-Didžiausia pagalba būtu, jei nesikištumėt. Žinau jūs ir tikrai nenoriu daugiau problemų, kai jų ir taip daug,-sumurmėjau.

-Nekalbėk taip. Taip nemėgstu Quellos, bet anūkams jokio pykčio nejaučiu.

-Eik iš čia ir nedrįsk daugiau čia eiti. Quella negali žinoti apie tai,-sumurmėjau nueidamas nuo jos. Jei ir toliau būčiau stovėjęs prie jos- susinervinčiau.

Nuėjęs prie aparato nupirkau kelis šokoladinius batonėlius ir arbatos. Apsisukęs jau ruošiausi eiti, kai pamačiau, kad prie sienos atsirėmusi stovi Amanda. Kokio velnio jai čia?

-Sveikas, Niall,-mirktelėjo.

-Ko tau čia?-susiraukęs priėjau.

-Atėjau pasikalbėti.

-Kalbėk, kol dar stoviu čia,-pavarčiau akis. Ji atrodo gana pasikeitusi. Rūbai labiau uždengia jos kūną, plaukai trumpesni, o veidas neužbetonuotas, kaip senais laikais.

-Įtarinėji ne tą žmogų.

-Iš kur tu žinai?

-Tiesiog žinau,-sumurmėjo.

-"Tiesiog" man nieko nepaaiškina. Yra rastas vienas dalykas, kuris įtraukią tą prakeiktą Mark į įtariamųjų sąrašą.

-Jis negalėjo įvykdyti šito. Turi tam alibį,-susiraukė. Oho, kokia gynėją susirado.

-Leisk spėti. Jis kruša tave pinigais, taip?-prunkštelėjau. Mačiau, kad tai ją sunervino, o mane ypač pralinksmino.-Nesikišk Amanda, nes įtrauksiu tave, kaip jo pagalbininkę,-surimtėjęs tariau ir nuėjau nuo jos. Ką ji sau galvoja? Kad patikėsiu? Na jau ne. Žinau kokia ji sukta gali būti, todėl tikrai netikėsiu visų tuo šūdų, kurį ji man bando įbrukti. Viktoras jau senai turi sumokėti už savo nesąmones. Jis senai yra įsižiūrėjęs Quella, šimtų procentų esu įsitikinusi, kad tai jis pagrobė mano vaikus.

Įkvėpęs orą ir užsidėjęs dirbtinę šypseną, įėjau į Quellos palatą pamatydamas ją apsiverkusia, o šalia stovinčią motiną.

-Ar tai tiesa, Niall? Mūsų vaikai dinge?-virpančių balsų tarė.

Nauja dalis! Tikiuosi patiko, nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti!