Boss (N.H.)

2.12

Pramerkiu akis pamatydamas, kad esu ligoninėje ir ant mano galvos kažkoks daiktas apvyniotas. Lėtai atsisėdau apsidairydamas ir pamatydamas ant fotelio miegančia Quella. Prisiminiau nakties įvykius ir nusiraminau suprasdamas, kad ji sveika ir yra šalia manęs. Prie manęs buvo prijungta lašelinė, todėl negalėjau pakilti iš lovos ir prieiti prie jos. Dabar ji atrodė itin pavargusi ir pabalusi, kas man nepatinka. Nemėgstu ją tokia matyti.

-Niall?-į palatą įėjo mano mama ir tėtis.

Pamate miegančia Quellą jie susiraukė ir norėjo jau kažką sakyti, bet užtilo. Jų laimei.

-Ko jums čia?-sumurmėjau.

-Ko mums čia?-susiraukė mama.-Mes atėjome tavęs aplankyti.

-Tyliau kalbėk. Ji miega,-subariau.

Man labiau rūpėjo Quella, nei jie. Ji pavargusi ir jai reikia poilsio, o tie ją prikels. Tai tikrai mane dar labiau sunervintu ir manau pats pradėčiau rėkauti.

-Šitos šiukšlės čia net neturėtu būti,-suurzgė tėtis.

Tikrai norėjau jam trenkti, bet aš suknistai prijungtas prie lašelinės. Niekas nevadins Quellos šiukšle. Nors aš pats kažkada ją taip vadinau, bet kitiems to daugiau neleisiu.

-Šita šiukšlė yra mano mergina, todėl geriau užsičiaupkite,-suurzgiau.

Pažiūrėjau į savo mergytę ir pamačiau, kad ji jau budinasi. Niekšai. Ji lėtai pramerkė savo rudas akis ir kiek pasimetė pamačius mano tėvus. Žinau, kad ji bijo jų ir man tai nepatinka. Norėčiau, kad ji būtu drąsesnė ir atsikirstu, bet tai Femmings: užsispyrusi, nepaklusni, bet tuo pačių miela ir kukli mergaitė.

-Laba diena,-tyliai pasisveikino ir priėjo prie manęs.

-Laba diena? Tik laba diena? Kokia neišauklėta paleistuvė,-suburbėjo mama.

Susiraukiau dar labiau ir prisitraukęs Quella pabučiavau ją. Ji droviai nusišypsojo ir pažiūrėjęs į jos akis pamačiau susikaupusias ašaras. Ja įžeidė mano motinos žodžiai. Nekenčiu jos.

-Palauk manęs mažute už durų gerai?-paklausiau ir ji palinksėjus išėjo iš palatos, net nepažvelgus į mano tėvus.

-Negaliu patikėti, kad tu toks pat, kaip ir Greg. Tas su prasčioke susituokęs ir tu toks pat,-burbėjo mama.

-O kur tavo tas palaikymas, kur seniau sakei? Taip ir žinojau, kad meluoji,-suurzgiau.

-Tikėjausi, kad greičiau išskirsi supratęs, kad palaikau tave. Maniau, kad ji tik tam, kad panervintum mumis, bet dabar jau suprantu, kad tu toks pat kaip Greg ir tu irgi įsimylėjai prasčioke.

Mamai, tai pasakius trumpam susimasčiau. Ne jau tikrai jaučiu Quellai meile? Esu ją jautęs, bet tik Grace, kaip antrai mamai. Gerai pagalvojus aš tikrai labai prisirišęs prie Femmings.

-Tai neturėtu tau rūpėti. Kaip motina galėtum ir palaikyti,-suburbėjau.

Ji tik nusijuokė ir pasitvarkė savo plaukus. Tėtis buvo sukryžiavęs rankas ties krūtine ir piktai mane stebėjo. Aš ką tik pabudau ir būtinai turiu bendrauti su jais? Galėtu ir nors karta nekalbėti apie Quella, o apie tai kaip jiems sekasi. Nors man visiškai nusispjaut, kaip jiems sekasi.

-Niall tu pasigailėsi.

-Mhm,-pavarčiau akis.

-Ateisime vėliau,-tarė tėtis.

Nieko jiems nesakiau ir stebėjau, kaip jie išeina ir neužilgo išeina. Atsidusau perbraukdamas pirštais per plaukus. Išgirdau, kaip duris vėl sugirgžda ir į palatą įeina Quellą.

-Kaip jautiesi?-paklausė atsisėsdama šalia manęs ir sunerdama mūsų rankų pirštus.

-Gerai. Kaip tu? Kas nutiko, kai atsijungiau?-paklausiau.

-Jie pamate mane nusijuokė, bet čiupau lazdą ir uždaužiau juos,-šyptelėjo, bet pamačius mano keista veido mimika ji paraudo,-Tik pora kartu trenkiau ir jie patys pabėgo.

-Mažute juk žinai, kad rizikavai. Jie galėjo tave nuskriausti,-paliečiau jos skruostą.

-Žinau, bet aš kietesne. Išvijau juos,-pasigyrė.

Pavarčiau akis nieko nesakydamas. Pagyrūnė. Dar atsiims. Čia buvo paslėptas pasišaipymas.

-Oh ir Niall. Viktoras čia.

DADADA! Rašiau šitą dalį darydamasi labai skanias ir sveikas ale bulvytes fri. Tikrai patariu pažiūrėti pasidaryti ir nors tai daug laiko užima, bet koks skanumynas :D
Gaby jums siūlo ne tik skaityti dalis, bet ir sveikai maitintis! :D

Būtinai pakomentuojame, o video su bulvytėmis paliksiu viršuje įmesta video vietoje.