Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Quella pasimetė išgirdusi ką pasakiau ir aš visiškai jos neteisiu. Tai ir man yra šokas. Bijau tik vieno, kad ji mane paliks. Negaliu jos paleisti. Jau beveik ją prisirišau prie savęs, belieka tik priversti tekėti už manęs. Bet dabar, kai yra galimybė, jog mano vaikas gyvas, ji gali išsigandus pabėgti.
-Gyvas?-sušnabždėjo.-Kaip tai įmanoma?
-Nežinau. Aš pasimetęs. Alex tvirtina, kad mano tėvai jai grasino ir papirko daktarus, kad konstatuoti Mett mirtį. Tiesiog pirma turiu įsiaiškinti ar Alex nebando manęs apmauti ir ji teisi aš nepasigailėsiu savo tėvų.
-Kaip taip galima?-sumurmėjo.-Juk tai jų anūkas, o jie taip pasielgė.
-Jie visada buvo savanaudžiai, kurie kišosi kur jiems nereikia.
-Ar darysiesi DNR tyrimą?-paklausė.
-Taip. Turiu įsitikinti, nes nenoriu pradėti karo su savo tėvais, nežinodamas ar jie iš tikro yra kalti,-atsidusau.
-Suprantu tave. Aš irgi bučiau šoke,-švelniai tarė ir suėmė mano ranką.-Bet nemanau, kad reikėtu imtis keršto.
Ji visada būna švelni ir geraširdišką. Neįsivaizduoju jos kerštingos, todėl kartais jos gerumas mane atbaido. Esu kitoks, turbūt todėl ir laikau ją prie savęs. Ji ir Greisė vienintelės mano gyvenimą padaro ne tokį savanaudišką. Visa savo gyvenimą galvojau tik apie save. Kai mirė Mett tapau dar didesniu savanaudžiu. Pirma, kai sutikau Quellą ji buvo tikras galvos skausmas, o dabar ji dar didesnis galvos skausmas.
-Pagalvosiu,-šyptelėjau pabučiuodamas jos smilkinį.
Per visas tas bėdas visiškai pamiršau Quellą. Atrodo jos kūno neliečiau jau kokius metus. Turėčiau skirti daugiau laiko ir jai. Merginos dievina dėmesį, jos mėgsta jaustis mylimos ir gražios, o per visa ta balaganą aš nebedarau to. Pirma, tai ji nesutiko būti mano žmoną ir tikiu, kad dėl tokių įvykiu ji laikysis savo nuomonės.
-Senai liečiau tave,-sušnabždėjau.
-Atleisk, bet teks dar palaukti,-tyliai tarė.
-Tik nesakyk, kad tau tos dienos,-suburbėjau.
-Deja,-sukikeno įsitaisydama mano glėbyje.
-Nekenčiu tų dienų,-burbtelėjau.
Ji pakštelėjo man į žandą, taip bandydama nuraminti ir sukikeno suprasdama, kad aš tikrai esu nervingas. Visos tos nesąmonės mane per daug išmušė iš vėžių ir man tikrai reikėjo moteriškos paramos. Galėčiau nueiti pas kokia kita moterį, bet bijau, kad paskui mane griauš sąžinė matant Quellą. Jei noriu ją vesti turiu apsiraminti, nes visiškai viską sumausiu.
***
Nuvežiau į laboratoriją paėmęs savo ir Mett seilių mėginius. Važiuodamas atgal namo turėsiu užsukti pas Quella. Ji savo būte su mama ir galbūt man pavyks ją vėl išsitempti pas save. Nesikviesiu tu debilu Martin ir Harry, nes jie tikrai man nepadės. Jie tikri idiotai prigirdys mane. Pamenu, kai viena karta prisigėrė mes nusiaubėme mano tėvų namus. Mums tada buvo vos penkiolika.
Sustojęs prie jos namų išlipau ir ėjau, kai staiga pajaučiau kažką susmingant sau į kaklą.
-Kelk į bagažinę.
SORRY UŽ TRUMPĄ ;) Be to noriu padėkoti už 100k peržiūrų 12.2 vote! Jūs nuostabios ;)))
