Boss (N.H.)

9 Skyrius

KOMENTUOJAME IR GAUSITE NAUJĄ!!!

Kodėl aš manau, kad Quellos akis gražios? Na gerai...Jos rudos ir tokios gylios, o dar kai ji susigraudinusi...Turiu omeny, ji turi gražias akis, bet daugiau nieko kito. Ji smulkutė, turi kokios dvylikmetės figurą. Man tokios nepatinka. Oh, ir nepamirškime jos luomo. Esu auklėtas ne taip ir didžiuojuosi tuo.

-Jus-s per art-ti,-mikčiodama sušnabždėjo.

Vėl suėmiau jos žandikaulį ir žiūrėdamas į jos akis tariau:
-Nedrįsk manęs pažeminti, nes pasigailėsi,-sušnypščiau ir greitai pasišalinau iš jos kambario.
Nuėjau į vestibiulį ir sutikau merginą, kuria pamenu iš vakar vakaro. Ji tikrai nėra naturali. Priauginti nagai, taip pat ir oranžiniai plaukai. Pripustos lupos, ryškiai padažytos akis, bei žinoma nepamirškime užpakalio ir papu, kurie nėra tikri. Vis dėl to, tuos plastikus minkiti rankose visai būna smagu, bet naturalios didelės krūtis man labiau pire širdies. Užpakaliukas taip pat tik naturalus. Šiais laikais panelės arba lentos, arba plastikinės. Na geriau jau plastikinės.
Praėjau pro ta mergina, nors ir mačiau, kad ji blizgina. Nenoriu, kad mane žurnalistai užgaudytu ir Amanda pamačius, man skandala užkeltu. Kristau...
-Pone Horan! Niall!-girdėjau Quellos balsą.
Atsisukau į ją, kuri pribėgo prie manęs. Ji buvo apsirengusi paprastas timpas ir mėlyna drižuota mėgstuką.
-Ko nori?-sumurmėjau.
-Aš turiu išvykti.
-Ką?-suurzgiau ir čiupęs jei už rankos nusitempiau koridoriu, kad niekas nematytu mūsų.
Įstumiau ją į liftą ir vos jam pradėjus kilti paspaudžiau "stop" migtuką mumis užstrigdindamas čia.
-Kas su tavimi negerai? Negali išvykti. Dar keturios dienos,-sušnypščiau.
-Prašau. Man reikia grįžti į Sietlą. Mano...Man reikia,-ji pakėlė savo akis į mane.
-Ne,-griežtai pasakiau.
-Negali taip elgtis!-surėkė su ašaromis ir norėjo paspausti migtuką, kad liftas judėtu, bet neleidau.
Ji bandė trenkti man per prištus, bet neleidau priremdamas ją prie sienos.
-Tu mane siutini su savo tomis nesąmonėmis. Pasakiau, kad negali, vadinasi negali.
-Man reikia!-buvau nustebintas, kai ji verkdama pastumė mane.
-Man nerūpi!-pratrūkau ir taip pat riktelėjau.
Ji prikando virpančia lupą ir trenkė man antausį.
-Mano tėtis miršta ir man nerūpi ar tu mane atleisi ar ne,-sukukčiojo ir paspaudė migtuką.
Liftas pradėjo judėti ir neužilgo pakilome į dešimtą aukštą. Ji vėl paspaudė pirmą aukštą ir vos nusileudus bei prasidarius durims išbėgo iš jo. Jos tėtis miršta? Pasimetęs nuėjau į savo kambarį ir parašiau Martin žinutę, kad ateitu iki manęs.
Kelias minutes sedėjau tyloje ir žiūrėjau į vieną tašką. Aš žinojau, kad jos tėtis serga, bet kad tai privestu iki mirties...niekada nė nenumaniau.
-Kas?-Martin įvirto į kambarį ir pasitvarkė savo švarką.

-Sužinok viską apie Quella Femmings. Turiu omeny viska. Jos tėvų būseną, jos vaikystę ir visas kitas smulkmenas.
-Kam tau tai? Ar ji vėl tau "kažka ne to padarė"?-sumurmėjo.
-Ne. Ji išvyksta, nes jos tėvas miršta. Nežinau kodėl, bet man pagailo jos.
-Negali būti. Horan širdį turi,-suprunkštė.
-Nepradėk.
-Horan...Mes pažįstami senai jau. Ir žinau, kad kažkas joje tau patinka.
-Akis. Daugiau niekas. Negalvok, kad imsiu ir pradėsiu jos gailėtis,-pavarčiau akis.-Man tiesiog reikia laiko, kai galėsiu pats ją išmesti.
-Nereikės. Mačiau einant pas tave, kaip ji kalbasi su Viktorų.
-Po velniais!

Po mažu, po mažu esu sugalvojusi padaryti kitokius dalykus. Tikrai nebus, kad ji/jis įsimyli ir blah blah. Neišduosiu paslapties ^^