Boss (N.H.)

32 Skyrius

Merginos šita istorija yra 10 vietoje iš fanfiction! Labai dėkoju!

Aš sėdėjau savo biure ir gėriau kava žiūrėdamas į senai nusibodusius dokumentus dėl deklaracijų. Quella buvo universitete todėl negalėjau jos pasikviesti pas save. Man nebe daug trūksta iki to, kad ji grįžtu pas mane. Tikiu, jog ji grįš. Jai reikia darbo. Kalbant apie Quella pradėjau domėtis, kam ji taupo pinigus. Pas ją sąskaitoje jau penkiolika tūkstančių dolerių. Norėčiau jos paklausti, bet žinant ją ji mane apkaltins šnipinėjimu. Tos moteris galvos skausmas.

Pakilau nuo kėdės išeidamas iš kabineto. Manau man teks aplankyti Quellos mama. Galiu padėti jai ir tada Quella nenorės išvykti. Kai bebūtu keista aš negaliu patikėti jog stengiuosi dėl tokios merginos, kaip ji. Pasirodo Greisė buvo teisi. Eidamas koridorių pastebėjau Martin kalbantis telefonu. Jam pastebėjus mane mostelėjau ranką, kad prieitu arčiau. Girdėjau, kaip jis baigia pokalbį ir greitu žingsnių priartėja.

-Kas nors nutiko?-paklausė.

-Važiuosim, kai kur.

-Išprievartauti mane nori?-nusijuokė.

Pavarčiau akis įlipdamas į liftą. Paspaudžiau pirma aukštą ir atsistojau prie sienos. Kol leidomės Martin neišlindo iš telefono ir turbūt net nereikia spėlioti. Jis vėl susirašinėja su kokiu nors greituku. Kartais man juokinga, kai jis taip stengiasi gauti sekso. Sustojus liftui išlipome iš jo. Išėjus iš biuro priėjau prie vairuotojo, kuris jau laukė mūsų.

-Gali važiuoti namo, Jeff. Vairuosiu aš,-tariau jam.

-Supratau, pone,-linktelėjo nueidamas ir palikdamas raktelius man.

Įsėdau į vairuotojo vietą ir užvedžiau mašiną. Martin atsisėdo gale sakydamas, kad jis nori truputi pakalbėti telefonu. Turbūt ir vėl susirašinėja su mergina dėl vieno karto.

Važiuodamas link ligoninės apgalvojau visas galimybės dėl kurių mane Quella norėtu užmušti. Negaliu leisti jai išvykti dėl kelių priežasčių, kuriu turbūt neatskleisiu nei jam, nei kam nors kitam.

EIDAMAS LINK QUELLOS mamos palatos liepiau Martin pasiklausinėti daktarų dėl jos ligos. Nesakysiu, jog nesijaudinau, bet tai vienintelis būdas. Įėjęs į palatą pamačiau tamsiaplauke moterį. Ji pakėlė į mane savo rudas akis ir trumpam susiraukė.

-Ką čia veikiate?-paklausė.

Priėjau arčiau jos ir atsisėdau ant kėdės.

-Aš esu Niall...

-Horan. Žinau tave. Quella daug apie tave pasakojo,-šyptelėjo.

-Tikrai?

-Taip, bet tai nereiškia, jog gerai. Esi jos akyse labai prastoje pozicijoje Niall.

-Aš žinau, bet dabar viskas keičiasi. Manau. Jūsų dukra man truputi užsiminė apie jūsų liga ir kad žada jumis vežti į Niujorką,-kalbėjau.-Norėjau jums kai ką pasiūlyti.

-Ką?-mačiau, kad ji yra sudominta.

-Aš nenoriu leisti Quellai išvažiuoti. Priežastys pasiliksiu sau,-greitai sumurmėjau.-Aš sumokėsiu geriausiems Sietlo daktarams, kad gydytu jumis, bet turėsite padėti perkalbėti Quella dėl išėjimo ir dėl to, kad ji grįžtu pas mane į darbą.

-Kodėl turėčiau sutikti?-susiraukė.

-Dėl savo ir dukters gerovės,-truktelėjau pečiais.

-Ar tu terorizuoji mane vaikine?-sukryžiavo rankas.

Dabar suprantu iš kur pas Quella toks charakteris. Jos mama irgi taip pat suraukia nosyte ir sukryžiuoja rankas.

-Ne, bet jei reikės pradėsiu tai daryti. Quella nepasakojo, kas pastaruoju metu vyksta tarp mūsų, bet jei reikės papasakosiu. Tikiuosi jūs apmastysite viską ir paskambinsite šituo numeriu,-padaviau jai savo vizitinę kortelę ir nieko daugiau nepridūręs išėjau iš palatos.

Prie durų pamačiau Martin su kažkokiais popieriais. Jis pakėlė į mane akis šyptelėdamas ir atkišdamas tuos pačius popierius.

-Kas čia?-paklausiau.

-Quellos mamos ligos istorija. Jos mamai pirmos stadijos vėžys,-atsiduso.

-Dar galime ją išgelbėti. Susitark su geriausiais Sietlo gydytojais. Quellos mama tikrai sutiks su mano pasiūlymų.

GRĮŽĘS ATGAL Į biurą liepiau sekretorei atšaukti rytojaus susitikimus. Įėjau į savo kabinetą pamatydamas savo mama. Ko jai dabar reikia?

-Labas Niall,-šyptelėjo.

-Mama,-atsisėdau prie stalo ir pažvelgiau į ją.-Ko atėjai?

-Norėjau pakalbėti. Tavo tėvas labai pyksta dėl tos merginos Quellos, bet man svarbiausia, jog esi laimingas.

-Kur šuo pakastas?-susiraukiau.

-Netiki manimi?-aiktelėjo.

-Netikiu. Tikroji tu taip nekalba. Visi žino tavo nuomonę apie tokius, kaip Quella.

-Aš pakeičiau savo nuomonę apie tai. Jei tu laimingas, aš tave palaikau,-nusišypsojo.

Nežinau ar verta ją pasitikėti. Mano mama taip nesielgia. Ji nėra tokia gera, kad jai rūpėtu, kas man patinka.

-Niall patikėk manimi.

-Ne, o dabar norėčiau, jog išeitum. Aš užsiėmęs,-sumurmėjau.

-Iki Niall,-tyliai tarė prieš išeidama.

Nesinori man ją pasitikėti. Pakilau nuo kėdės ir neužilgo pro duris įsiveržė nelauktas svečias. Viktoras.