Boss (N.H.)

22 Dalis

-Mes darome viską, pone Horan. Ligoninės aikštelės kameros užfiksavo slauge Andrėja Bernot įsėdant su mažyliais į juodą Audi markės automobilį. Keli ekipažai jau važinėja po miestą ieškodami mašinos pagal numerius,-aiškino policininkas. Kiek supratau, jis viršininkas ar kažkas svarbaus.

-Darykite viską ką tik galite. Jei jiems...jei...-užsikirtau.

-Asmeniškai pažadu, kad rasių jūsų naujagimius ir nenurimsiu, kol to nepadarysiu,-uždėjo delną ant mano pečio ir spustelėjo jį, taip užtikrindamas mane. Jam nuėjus perbraukiau pirštais per savo plaukus ir atsirėmiau į sieną. Kad ir kas užsakė tą kalę- atsiims. Nepasigailėsiu nei vieno, kuris prisidėjo.

-Niall,-išgirdau Greisės balsą. Pažiūrėjau į jos pusę pamatydamas ją ateinant kartu su Martin.

-Kur Mett?-iškart paklausiau. Jei dar ir jis dingtu, tikrai išprotėčiau.

-Jis liko su Hariu. Negalėjau ramiai ten sėdėti, kai sužinojau, jog dingo mažyliai,-apsikabino mane.-Per televizorių vien tik apie tai ir kalba.

-Galbūt, tai padės greičiau rasti,-prabilo Martin. Pažiūrėjau į jį ir kiek patraukiau auklę nuo savęs.-Žmonės tai pamate galimai prisidės prie ieškojimo. Geriau turėti daugiau akių.

-Tu teisus,-palinksėjau.

-Ponaiti Niall, jūsų žmoną pabudo,-priėjo seselė. Gyliai įkvėpiau ir palinksėjau. Ji paguodžiančiai šyptelėjo ir nuėjo. Po velniais ką man daryti? Nenoriu jos jaudinti, bet tuo pačiu nežinau, kaip kitaip visą tai nuslėpti.

-Eik pas ją,-tarė auklė. Palinksėjęs perbraukiau pirštais per plaukus ir nuėjau prie palatos durų. Lėtai įėjau į palatą pamatydamas Quella gulinčia lovoje, prijungta prie daugybės aparatų.

-Niall,-nusišypsojo. Ji atrodo prastai: pabalęs veidas, pamėlusios lupos ir susivėlė plaukai.

-Sveika,-šyptelėjau ir priėjau prie jos. Pasilenkęs suliečiau mūsų lupas ir priglaudžiau kaktą prie jos.-Tu tokia stipri.

-Kaip jie? Ar jie sveiki? Kas gimė? Niekas neleidžia man jų pamatyti,-sumurmėjo. Sustingau nebežinodamas ką atsakyti jai. Tai jai bus per didelis stresas, ypač po gimdymo.-Niall, kodėl tyli?-sunerimo.

-Kadangi dvynukai gimė per anksti, kilo šokių tokių problemų, bet daktarai tikina, kad jiems viskas bus gerai,-pamelavau.

-Jau maniau, kad kažkas labai rimto,-atsiduso. Ačiū dievui ji patikėjo.-Ar davei jiems vardus?

-Laukiau tavęs,-šyptelėjau.-Tarp kitko, gimė berniukas ir mergaitė.

-Manau Mėja ir Keitas yra nuostabus vardai. Kaip manai?

Palinksėjau nieko nesakydamas. Pirma karta sunku jai meluoti, nors dažnai tai darau. Bijau, kad ji sužinos ir tai ją stipriai paveiks.

-Pone, Horan,-išgirdau beldimą ir moterišką balsą. Atsisukęs pamačiau dailią merginą apsirengusią kostiumėlių.-Manau norėsite išgirsti,-šyptelėjo duodama man užuominą, kad tai apie mano vaikus.

-Tuoj grįšiu, tai iš kompanijos,-pasakiau jai ir išėjau iš palatos su ta moterimi.

-Rastas automobilis, deja jame jau nebebuvo nei Andrėjos, nei jūsų vaikų, bet...- nutęsė.

-Bet?-susiraukiau.

-Radome tai,-padavė odine pirštinė įvyniotą į plastikinį maišelį.

-Ir kas?

-Pirštinės yra gana retos. Iš tikros odos. Tik keli žmonės šiame mieste jas nusipirko, nes į rinką jos dar nepaleistos.

-Kas įtariamieji?-paklausiau. Po velniais tai jau geros naujienos. Jei yra įtariamųjų, jau turime siūlo galą.

-Pagrindinis įtariamas- Viktoras Mark.

Sveiki visi! Nauja dalis ir tikiuosi ji jums patiko! Tikiuosi paliksite komentarų!

P.s kaip ir seniau minėjau kurių blogus, ir jau esu parašiusi net 2 (vauuuu). Jei nesunku paskaitykite ir įvertinkite :) Linkas profilyje :) Norint prenumeruoti, tai rasite puslapio apačioje :)