Boss (N.H.)

3 Skyrius

PRANEŠIMAS APAČIOJE. Nuotraukoje Quella

*Quella Pov*

Turėjau grįžti iš ligoninės į darbą. Tikiuosi tas pasipūtelis manęs neatleis. Jis toks...jis tiesiog nežino ką reiškia neturėti iš ko išgyventi. Manau jam reikėtu pabūti be visų tų turtų visam mėnesiui. Nors abejoju ar jis išgyventu.
Priėjusi Pono Horan kabineta atsidusau. Esi labai išsigandusi ir suirzusi. Tikiuosi jog jis nebus labai grubus, kaip dažnai toks būna.
*Niall Pov*

Į kabineto duris pasibeldė turbūt Quella. Išsitiesiau ir paslepiau nuogos savo merginos nuotrauką. Kartais tai pradeda prastumti laiką.
-Užeikite,-paliepiau.
Į kabinetą įėjo, kaip ir minėjau-Quella. Ji droviai priėjo prie kėdės priešais mane ir atsisėdo pasitvarkydama plaukus. Gerai...Galbūt reikėtu pasakyti kokia ji beviltiška ir atleisti? Nors ne. Nemanau ar rasiu greitai ir gerai rašančia kalbų rašytoją. Nors nenoriu pripažinti, bet šita nevėkšla turi įžvalgia akį, neskaitant to karto, kai parašė, kad esame visi lygus. Tokie mes nesame!
-Kodėl išėjai ankščiau iš darbo?-paklausiau.
-Mano...Mano mama. Ji paguldyta į ligoninę,-tyliai sumurmėjo.
-Ar tai pasiteisinimas?
-Taip,-atsako ir man atrodo net žandikaulis atvipo.
Ji mano, kad tai suknistas pasiteisinimas?! Aš jai moku pinigus ne tam, kad vos jos mamai atsigulus į ligoninę ji išlėktu lauk.
-Kita karta, Quella, kad taip nebūtu. Manęs nedomina tavo graudus ir bevertis gyvenimas,-šypteliu.
-Nes aplink save matai tik...save,-sumurmėjusi ji atsistoja.
-Ką pasakei?-pakilau nuo kėdės.
-Neapsimeskime, kad negirdėjote pone Horan.
-Ar bent žinai ką aš galėčiau padaryti vos per kelias minutes? Skristum iš darbo ir dar netektum ir taip savo apgailėtinu paskutinių rūbų,-mirktelėjau.
-Nes tu tai gali,-sarkastiškai pasakė ir sukryžiavo savo rankas.

Ta maža kalė...Kaip ji drįsta?
-Ar tu šoki prieš mane? Turiu omeny tu?-nusijuokiau.
-Taip. Manai esi pasaulio bamba? Neturi teisės žeminti tų kurie neturi tiek pinigų kiek ir tų. Jei kiekvienas būtume tokie turtingi, kaip jūs pone, tai iš ko tada tyčiotumeisi?-susiraukė.
Po velniais, o ji gudra. Maža raudonplaukė kekše.
-Kad jau tokia protinga, kaip manai esą, rytoj su manimi-savo bosu-skrisii į New York'ą. Galėsi pasireikšti savo įgūdžiais,-pašaipiai psakiau.
-Negaliu. Turiu rūpintis mama.
-Nori netekti darbo?-suurzgiau.
Ji atsiduso ir pasidavus linktelėjo.

-Liepsiu Liusei nupirkti tau padoriu rūbų.

-Nuostabu,-sau po nosimi sumurmėjo, bet aš išgirdau.
-Laisva,-pasakiau.
Ji greitai išsineždino iš mano kabineto. Kritau ant kedės ir suprunkščiau. Beviltiška durnele. Surinkau Martin numerį ir liepiau jam ateiti pas mane. Esu įsitikinęs, kad jis bus nustebęs mano tokiu pasirinkimų, bet ta raudonplaukė tikrai mane sunervino. Kaip ji drįsta man drąskyti akis?
-Sveikas,-į kabinetą įėjo Martin su dviem latte kavos puodeliais.
Paėmiau viena iš jo ir atsirėmiau į stalą.
-Kas nutiko?-paklausė.
-Quella ryt skris su manimi į New York'ą.
-Pala...Ne jau ji tau pradeda patikti?-nusijuokė.
-Žinoma ne. Tiesiog noriu ta maža paleistuve pamokyti,-šyptelėjau.
-Prisidirbsi,-atsiduso.
Aš tik pavarčiau akis. Ryt prasidės pats smagumas.

Taigi. Manau visi jau supratote arba bent jau žinote, kad man patinka jūsų komentarai! Būtu malonu, jai juos rašytumėte, tada aš rašyčiau jums naujas dalis dažniau.