Boss (N.H.)

33 Skyrius

Susiraukiau pažiūrėdama į Viktorą. Kas per velnias? Ko jis čia atėjo? Nuojauta man sako, kad tai dėl Quellos. Žinoma, kad dėl jos.

-Labas Viktorai. Viso gero Viktorai,-šyptelėjau.
-Manai esi šmaikštus ir protingas? Quella supras, koks tu avigalvis ir tave paliks,-suurzgė.

-Paliks, tai paliks, bet pas tave ji tuo labiau nenubėgs,-nusijuokiau.

Man buvo linksma, kad tas idiotas niršta. Žinau, kad Quella nenubėgs pas jį, nes ji turi savigarbos. Jai nereikia pinigų. Tu tarpu Viktoras bandė ją papirkti meilumu, bet suklydo ją išmesdamas. Galbūt viskas būtu buvę kitaip.
-Nebūk toks tikras,-pašaipiai nusišypsojo.

-Aš esu tuo tikras. Matai, jai rūpi jos geras vardas, o prasidėti su vedusi ir perpus vyresniu vyru ne jos stilius. Bet tu ir toliau stenkis,-mirktelėjau.

-Kai tu suklysi aš lauksiu jos išskiestomis rankomis,-įsišiepė.

-Kai aš suklysiu, pasistengsiu ir tau sugadinti prieiga prie jos,-šyptelėjau prieidamas prie durų.-O dabar norėčiau, kad apleistum mano kabinetą,-atidariau duris.

-Abu žinome, kad Horan su viena nebūna.

-Jei tu neišeisi aš ištempsiu tave tokiu būdu, kad paskui tik su greitąją nusigausi į ligoninę,-suurzgiau.

Šitas liurbis mane jau nervina. Nekenčiu, kai manęs neklauso, o ypač tokie, kaip jis. Norėčiau pagrąžinti jo sunkį, bet straipsnio man nereikia. Nors jei ir toliau jis mane nervins, aš tikrai nesuvaldysiu savo kumščio, kuris skris į jo durną galvą.

-Kas yra Horan? Kodėl toks nervingas?-suprunkštė.

-Pats prisiprašei,-sumurmėjau ir nebevaldydamas savęs trenkiau jam iš kumščio.

Viktoro kūnas susivyravo, bet kaip bebūtu kvailą jis nenugriuvo. Pakėliau jį už pakarpos ir prirėmiau prie sienos.

-Dar karta prilysi prie Quellos, galėsi užsisakyti vieta kapinėse,-suurzgiau.

Paleidau jį leisdamas jam išeiti. Jis trumpam piktų žvilgsnių pažiūrėjo į mane ir išėjo pro duris. Atsidusau pažiūrėdamas į savo ranką. Nuėjau į tualetą bei paleidau kriauklėje vandenį, kad galėčiau nusiplauti kruviną ranką. Aš vis dar noriu jį sumušti. Mano pyktis kyla, kai suprantu, kad jis vis dar kėsinasi į Quellą. Kas jį joje galėjo sužavėti? Jam kaip ir man patinka įspūdingos krūtinės ir didelį užpakaliai. Quella neturi to. Ji smulkutė. „Bet vis tiek tau ji patinka." Primena pasąmonė. Atsidustu suprasdamas, kad tikrai jaučiu simpatiją jai. Galbūt tai dėl to, kad ji užsispyrusi, o galbūt dėl to, kad ji turi gražias akis. Žinau tik tiek, kad tas šūdo gabalas Viktoras paspringdamas net jos negaus.

SĖDĖJAU SU MARTIN IR HARRY kažkokioje užkandinėje ir laukėme kol atneš mums maisto bei kol ateis Quella. Jai pasibaigė paskaitos prieš penkias minutes, todėl greitai ji turėtu būti jau čia, nes šita užkandinė nėra toli.

-Ar vešies Quella į Australiją?-paklausė Martin.

-Nemanau. Jai paskaitos, o ir aš nelabai ją noriu palikti viena be priežiūros Australijoje, kol busiu susirinkimuose.

-O galbūt tu nenori jos vežtis tik tam, kad galėtum pasidulkinti su kitomis?-nusijuokė Harry.

Susimąsčiau nuo jo žodžių. Tai tikrai įmanomas dalykas, bet dabar būdamas, kaip ir su Quella kitų neieškau. Kol kas žinoma. Negalvoju kas bus toliau. Turiu net tokia minti likti su ją ilgam. Tai yra visam.

-Ne, tai ne dėl to,-už mane atsakė Martin.-Tu pažiūrėk į jį žmogau. Seilėjas dėl jos, kaip šuo dėl kaulo.

-Pastebėjau vos atvažiavęs,-suprunkštė.

Pavarčiau akis pamatydamas per langą ateinančia Quella. Nužiūrėjau jos aprangą nusišypsodamas. Ji įėjo į kavinę ir pamatydama mus priėjo.

-Labas,-pasisveikinome.

-Labas,-šyptelėjo.

Stebėjau, kaip ji nusivelką savo striukę likdama tik su pilkais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Susiraukiau suprasdamas, kad taip ji vaikšto visą dieną.

-Nemanai, kad per plonai apsirengei?-paklausiau.

-Nemanai, kad nereikia kiekvienam daužyti galvų, kai jie kalba apie mane?-sukryžiavo rankas.

Kas per velnias? Viktoras.

-Pasiskundė?-paklausiau.

Martin ir Harry stebėjo mus, kaip kokie apuokai ir net nesiruošė padėti. Eilini karta Quella rodo ožius.

-Taip. Jis man skambino norėdamas atsiprašyti ir paprašyti grįžti į darbą. O tada po kelių valandų paskambino ir liepė saugotis tavęs, nes tu psichas.

-Tikėjausi išgirsti baisesnių žodžių, bet psichas dar gana miela iš jo pusės,-pažiūrėjau į vaikinus ir kartu nusijuokėme, kol Quella raukėsi.-Pala kodėl jis tau skambino?

-Tu nesiklausai?-suurzgė.-Aš grįžtu pas jį į darbą.

-Ką?-pajaučiau, kaip mano kumščiai susispaudžia.

Štai ką jis turėjo omeny. Ji grįžo pas jį į darbą.

-Iki vaikinai,-spėjau išgirsti Quellos žodžius prieš jai išeinant.

-Vykis, asile,-sušnypštė Harry.

Pakilau iš savo vietos ir greitai išėjau iš užkandinės. Negaliu patikėti, kad ji pas jį grįžo, o pas mane ne! Kas per šūdas negerai su ją? Pamatęs ją prie perėjos laukiančios, kol užsidegs žalia greitai priėjau. Keli žmonės keistai į mane pažiūrėjo, bet man tai nekėlė problemų.

-Kaip suprast tu grįžai pas jį?-suurzgiau.

-Va taip ir grįžau,-suburbėjo.

-Pas mane grįžti negali, o pas jį gali?!-surėkiau pritraukdamas aplinkinių žvilgsnius.

-Niall, baik rėkti,-subarė.

Užsidegus žaliai mes pajudėjome į kitą kelio pusę.
-Jis nori tave įsitempti į lovą,-vos atsiradome ant šaligatvio pagriebiau jai už rankos.

-Kaip ir tu Niall,-pavartė akis.

-Ne jau manai, kad tu man tik dėl sekso?-susiraukiau.

-Aš nieko nemanau, bet žinau tik tiek, kad tu nei velnio nenori manęs suprasti.

-Kaip man tave suprasti, jei tu pas tą suskį grįžai!-pratrukau.

-Aš nedirbsiu pas tave,-sušnypštė.

-Kodėl ne? Kuom blogai dirbti pas mane?

-Kuom blogai?-sarkastiškai paklausė.-Aš nenoriu dulkintis su savo bosu.

-O dieve brangus,-užverčiau galvą į dangų.-Tu mane nervini.

-Kodėl kišiesi į mano gyvenimą Niall? Kodėl verti mano mama daryti tai ko ji nenori?

Tadaaaaam! Nauja dalis ir tikiuosi įdomi. Man ji sunkiai rašėsi, bet vis dėl to parašiau :>>>> Kadangi parašiau ir nuomonių laukių ^^ Niall piktas, Quella pikta, visi pikti :D