Boss (N.H.)

8 Skyrius

KOMENTUOJAME MEILES

Mano širdis lyg apmirė, kai jis tai pasakė. Aš bandžiau pabučiuoti Quella? Kaip po velniais, tai galėjo atsitikti? Turiu omeny juk tai neįmanomą. Nejaugi buvau toks girtas, kad man net nerūpėjo ant ko limpu? Jėzau, ot žiniasklaidai būtu apie ką pakalbėti.

-Prašau pasakyk, jog čia dar vienas netikęs tavo juokelis,-sumurmėjau ir susiėmiau už galvos.
-Ne, tikrai ne. Tai tiesa. Turiu omeny žmogau, tu lipai ant jos lyg rujotum. Ji net šaukėsi pagalbos,-nusijuokė.
-Kodėl aš iš vis ant jos lipau?-suburbėjau.
-Nežinau, bet sakei, kad tau patinka raudonplaukės. Vis dėl to tau ji patinka, taip?
-Žinoma ne. Man patinka gražios raudonplaukės, o ne tokios, kaip ji,-pavarčiau akis.
-Ištikrųjų jos naturali spalva ruda ir mačiau jos mokyklos nuotraukas, kur ji ilgais plaukais. Žmogau ji tikrai karšta, kodėl tu to nematai?
-Nes man ji nėra graži. Ji neturi to ko norėčiau. Be to, mano šeima turtinga, o ji ne. Juk žinai kokia mano nuomonė apie tai.

-Esi pasikėlęs,-sumurmėjo.
-Galiu sau, tai leisti.

Vos Martin išėjo, aš nuėjau nusimaudyti. Drugnas vanduo šiek tiek padėjo panaikinti pagyrias, bet man vis tiek skaudėjo galvą. Ir kam aš tiek gėriau? Be to ar paėjo korta su ta gražuole, kuria buvau pasigavęs klube? Turbūt ne, jei bandžiau bučiuoti Quella. Ir kur tuo metu buvai palikęs savo smegenys?
Baigęs praustis apsirengiau išeigyninius rūbus. Išėjau iš savo kambario ir eidamas į vestibiulį pro Quellos kambarį išgirdau, kaip ji kalbasi telefonu bei verkia.
-Mama aš nebegaliu. Jis vis tyčiojasi iš manęs, nors aš nieko nepadariau. Vakar nusitempė mane į vakarėlį ir girtas priekabiavo. Noriu grįžti namo, bet jei neiškentėsiu šito mėnesio negausiu algos ir negalėsiu sumokėti už tavo ir tėčio gydimą. Ką man daryti? Kaip man pakęsti jo žeminimus?-sukučiojo ir manau ji vis dar guli lovoje.
Kodėl ji skundžiasi savo mamai? Ir kuom serga jos tėvai, kad ji net pasiryžusi pakęsti mane?
-Taip mama...Žinau. Bet yra ir gera žinia. Vos gausiu algą aš išeisiu iš Horan įmonės ir nueisiu pas pona Viktorą Mark. Jis labai geras žmogus ir nėra prieš nusiteikęs prieš tokius, kaip mes,-ji atsiduso ir sušniurkštė nosimi.-Ne mama. Ponas Horan nėra geras žmogus. Pas jį iš vis nieko gero nėra. Jis mato tik save. Jam niekas nepadės, kai jam to labiausiai reikės, nes ji to nevertas.
Po velniais, nevertas?! Nežinau, kodėl, bet dabar noriu įlėkti į jos kambarį ir ją gerai nuperti, kaip mažą vaiką.
-Gerai, mama. Aš irgi tave myliu. Iki,-ji vėl sušniurkštė nosimi.
Nieko nelaukęs įsiveržiau į jos kambarį ir ji net kruptelėjo. Vis dėl to ji stovėjo prie lango. Su šortukais ir balta maikute.
-K-ką čia veiki?-sumikčiojo.
-Manai esi protinga? Galiu padaryti taip, kad Viktoras tavęs nepriimtu,-suurzgiau ir priėjęs prie jos, prirėmiau ją prie sienos.

Jaučiau, kaip ji drebą, nors neliečiau jos. Sudėjau savo rankas jai virš galvos ir piktai žiūrėjau į ją.
-Nedrįsk sukti savo planų man už nugaros,-sušnypščiau.-Čia aš viskam vadovauju, taip pat ir tau.
-N-ne,-drebančių balsų tarė.
-Kas ne?
-Tu nesi diev-vas,-nors ir bandė ji pasakyti tai griežtai, bet jai nelabai kas pasisekė.
Jaučiuosi dar galingesnis, kai ji manęs bijo.

-Aš blogiau už jį. Ar bent žinai, kaip greitai galiu sunaikinti tavo gyvenimą?-pasakydamas tuos žuodžius pagriežtinau balsą.

Kodėl ji sušiktai nežiūri man į akis? Ji niekada to nedaro.
-T-tu to nedarytum,-jos balsas sudrebėjo.
-O dieve tik nepradėk verkti,-pavarčiau akis.-Nedrįsk žliumbti prie manęs.
Ji išsigandusi nuryjo seiles ir pažiūrėjo man į akis. Ji turi gražias akis. Kas per velnias čia buvo?

Kaip manote, Quella išeis iš Horan įmonės? :)