Boss (N.H.)

14 Skyrius

KOMENTUOJAME

Jos akis įsiplėtė nuo mano užduoto klausimo. Ji net nežino kodėl turėčiau pasitraukti. Jos smulkus kūnas visai nebe spurdėjo. Pirma karta ji nesipriešina.
-Ko tyli, Quella?-pašaipių tonų paklausiau.
Ji žvilgtelėjo į mane ir mačiau, kaip jos žandai parausta.
-Jums reikėtu atsitraukti,-tyliai pasakė.
-Aš pervesiu vėl pinigus ir padėk dieve tau jei vėl juos parvesi atgal,-griežtai pasakiau.
Ji vėl pažiūrėjo į mane tik šįkart nenuleido akių. Kristau. Jos žvilgsnis primena „Išdulkink mane". Nubraukiau plauku sruogą nuo jos veido ir nesuvokdamas savo veiksmų pridėjo savo lupas prie jos. Po velniais ji valgė šokoladą. Baltą. Nors ji ir buvo sustingusi ir neatsakė į mano bučinį, bet aš nenustojau. Ji truputi pravėrė lupas, kas suteikė man progą įlysti į jos burną. Mhmm. Po velniais. Nuleidau savo ranką jos nugara ties jos užpakaliuko, bet staiga ji atsitraukė nuo manęs ir trenkė antausį. Stipru.
-Idiotas,-sušnypštė ir išbėgo iš mano kabineto.
Po velniais. Kas per laukinė? Nors buvo verta ją pabučiuoti. Vis dar jaučiu tą šokoladą ant lupų. Nusilaižiau jas ir šyptelėjau. Nors ir nenoriu pripažinti, bet ji nėra baisi.
-Degsiu pragare,-sumurmėjau.

Važiavau namo iš darbo. Nenoriu sutikti Amandos, nes neturiu nuotaikos per suknista Viktorą. Prakeikta Femmings pasiskundė jam ir tas idiotas paskambino man ir pradėjo grasinti. Jis mirs. O Quella dar atsiims. Tas mažas vabalas tikrai sugeba varyti iš proto.
-Šventas šūde,-nusijuokiau pamatydamas ją einant turbūt namo per lietu.
Ir kur tavo Viktoras mažute? Sustojau šalia jos ir pravėriau mašinos langą.
-Lipk,-paliepiau, o ji tik sutrikusi atsisuko ir susiraukė.
-Pareisiu,-suburbėjo.
-Lipk į mašiną.
-Sakiau pareisiu,-suurzgė ir paspartino ėjimą.
Susinervinęs išlipau iš mašinos ir priėjau prie jos.
-Kodėl esi tokia suknistai užsispyrusi?-sušnypščiau.
-Pone Horan atsikabinkite nuo manęs.
-Norėtum,-suprunkščiau.
Ji susisuko į savo striukę ir trumpam žvilgtelėjo į mane.
-Tu sušlapsi ir susirgsi. Einam tik tais,-pavarčiau akis ir čiupęs jai už rankos nusitempiau atgal iki savo mašinos.
Nors ir kaip ji buvo nepatenkinta, bet man nerūpėjo. Atidariau jai duris ir parodžiau, kad sėstus. Ji suurzgė ir susinervinus atsisėdo. Apėjau mašiną ir įsėdau į vairuotojo vietą. Užvedžiau mašiną ir pradėjau važiuoti. Pasukau į kitą kelią, kas privertė ją susiraukti.
-Kur mes važiuojame? Mano namai ne ten,-suburbėjo.
-Žinau, kad ne ten,-suprunkščiau ir paspaudžiau gazą.
-Man nejuokinga. Sakei parveži mane namo.
-Aš ir neskaldžiau bairių,-pavarčiau akis.
-Vežk mane namo,-suurzgė.
-Svajok toliau,-pasišaipiau.
Visai linksma ją erzinti. Kas galėjo pagalvoti, kad panele Quella Femmings gali būti pikta?
-Niall Horan!-surėkė.
-Nagi nebūk nuoboda,-pavarčiau akis ir toliau greitinau greitį.
Ji įsikabino į savo diržą ir baimingomis akimis stebėjo mane. Žiūrėjau į ją ir vos nesijuokiau.
-Niall! Mašina!-suklykė ir pažiūrėjęs į priekį spėjau pamatyti, kaip furgonas trenkiasi į mus.
Mašina ridenosi į šoną, kol galiausiai sustojo gulėdama ant stogo. Sunkiai atsikosėjau ir pažiūrėjau į Quellos pusę. Ji visa buvo kruvina ir atsijungusi.
-Quella,-sušnabždėjau prie atsijungdamas.

Kas bus toliau?