Boss (N.H.)

26 Skyrius

Bus nuomonių bus ir naujų dalių dažniau :)

Quella išsigandusiai pažiūrėjo į mane. Aš ir nemenkai buvau išsigandęs. Mano tėvai tikrai nepriims jos taip tolerantiškai, kaip Greisė.

-Niall aš bijau,-sušnabždėjo.

-Viskas bus gerai. Tik tu pabūk čia, gerai?-paklausiau suimdamas jos veidą rankomis.

Ji tik palinksėjo sutikdama su manimi. Pakštelėjau jai į lupas bei greitai išėjau iš kambario. Turbūt jie sužinojo apie incidentą su Amanda. Man nusibodo dulkinti tą pačią merginą. Norisi kažko šviežio, kaip Quella. Nepatyrusi graži mergiotė daug geresnis variantas, nei nuvalkiota kalė. Nusileidęs į apačią pirmiausia ką pamačiau, tai savo pikta tėvą, o už jo nugaros mama. Susiraukiau pamatydamas Greisė verkiant.

-Aukle ar viskas gerai?-priėjau prie jos.

Mano tėvai visada pyksta, kai labiau myliu ją, o ne juos. Greisė visada man buvo artimesnė.

-Viskas gerai mielasis. Einu į viršų,-jos rankas švelniai prilietė mano žandą.

Linktelėjau suprasdamas, kad ji eina pas Quella. Vos Greisei užlipus laiptais atsisukau į tėvus.

-Sveiki,-ramiai tariau.

-Ką ten išdarinėji?-susiraukė tėvas.-Ar bent žinai koks skandalas kilo, kai viešai pabučiavai tą prasčiokė?

-Leisk spėti. Visi pagalvojo, kad pagaliau ne kekše bučiuoja,-truktelėjau pečiais nueidamas į virtuvę.

Kad jie tik žinotu, jog tą pačią prasčiokę išdulkinau parsivežęs namo. O kas gi čia blogo? Laužau auksinę taisyklę nedulkinti vargšes. Pastaruoju metu per dažnai jas laužau. Ir kodėl gi? O dėl anos merginos, kuri gulėjo po manimi ir dejavo.

-Niall, tai nėra juokai. Ar nori gauti mergišiaus pravardė?-paklausė mama prieidama prie manęs.

-Nenoriu tavęs liūdinti, bet aš jau tokia gavau nuo tada, kai pakeičiau Karen į Haile,-šyptelėjau.

Karen buvo tikra laukinė. Lovos reikaluose žinoma.

-Tu jas keiti dažniau nei kojines. Tau dvidešimt treji, susirast žmoną jau reikia.

Vėl tėvo paistalai. Be trisdešimt net apie nuolatinius santykius negalvosiu. „Prisičiulbėsi Horan." Pasišaipo pasąmonė. Jei Quella ir toliau mane taip trauks abejoju ar ištversiu iki dvidešimt penkerių. Mažas vabalas sugriovė viską ką buvau susikūręs.

-Gerai vesiu Quella Femmings,-tariau.

Tikrai to nedarysiu, bet paerzinti tėvus man visada patiko. Jų nuomonę vesti prasčiokę tokiam, kaip man yra nuodėmė. Tai tegul demonus iš manęs išvaiko.

-Ką?!-klyktelėjo mama.

Sukikenau ir nuėjau prie šaldytuvo. Visada suveikia.

-Niall nedrįsk taip juokauti,-suurzgė tėvas.

-Nejuokauju,-susikaupęs tariau.

-Jei tu taip padarysi, aš tave išbrauksiu iš testamento,-pagrasino tėvas.

-Pirmyn. Esu ir be tavo centu turtingas,-atsisukau į jį.

Nekenčiu, kai jis man grasina testamentu. Lyg man rūpėtu ar aš turėsiu jų pinigus ar ne.

-Dar pasigailėsi sūnau. Mes neleisime tau susitikinėti su Quella.

-Sekmės,-nusišypsojau.-Jau labai vėlu. Duris ten,-surimtėjau.

Kai jie išėjo aš lėtai užlipau į viršų. Kuo arčiau buvau savo kambario durų tuo aiškiau girdėjau Quellos ir Greisės pokalbį.

-Brangute tu įkliūsi ir paskui kentėsi. Aš myliu Niall, bet jis nėra geras vaikinas tau.

-Žinau. Puikiai žinau, koks gali būti ponas Horan,-atsiduso Quella.

Kas per velnias? Ne jau Greisė nori ją apsaugoti nuo manęs?

-Kada tu išvažiuoji?-paklausė jos.

Išvažiuoja? Na jau ne.

-Po dvejų savaičių. Mano mamai prastai su sveikata. Turiu ją nugabenti į Niujorką.

Tai štai kur šuo pakastas. Jei ji išvyks man nebereikės varvinti seilės į ją. Galbūt net grįšiu prie senų įpročių, bet yra viena problemą. Aš suknistas nenoriu jos paleisti! „Ir nepaleisime." Prabyla pasąmonė. Ramiai įeinu į kambarį jas išgąsdindamas.

-Tu niekur nevažiuosi. Nereikėjo prasidėti su manimi saulės spindulėlį,-pašaipiai tariau.

b