Būti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Savaite, kaip Niall neaiškioje būsenoje. Negaliu būti su juo visą laiką, nes man ir taip gręsią išmetimas iš universiteto. Dabar turiu sėdėti paskaitose ir bandyti pasivyti, nors mano mintis visiškai kitur. Bijau dėl Niall ir tikrai žinau, kad jei jis nepabus daugiau aš palūšiu. Per toki trumpą laiką aš prisirišau prie jo. Policininkai tyria dėl jo užpuolimo ir yra keli įtariamieji. Tai Jared Lemks su kuriuo jis nutraukė visus kontraktus ir ryšius, Heilė, Amandos tėvai ir Viktoras. Nors nesu dėl jo įsitikinusi, bet neatmetu šitos galimybės. Jis lindo prie manęs ir bandė meluoti apie Niall. Turėjau paklausyti jo, kai jis sakė, kad Viktoras nori iš manęs kažko daugiau nei bendradarbiavimas.
PO PASKAITŲ IŠ karto nuvažiavau į ligoninę. Eidama link Niall palatos pamačiau daktarą, kuris greitų žingsnių prisiartino prie manęs.
-Jūs Quella?-paklausė priėjęs daktaras.
-Taip.
-Jūs jam esate...?-nutęsė laukdamas kol pasakysiu.
-Sužadėtine,-tariau.
Daugiau nesipriešinsiu ir tikiuosi jis sugrįš pas mane ir vis dar įkyrės dėl vestuvių. Galbūt, tai ir nėra taip blogai, o ir žinant Niall jis vis tiek pasieks savo.
-Jis pabudo,-šyptelėjo ir atrodo mano širdis iš laimės iššoks iš krūtinės.
-Ar galiu jį aplankyti?
-Neturiu kito pasirinkimo. Jis grasina išmesti mane pro langą jei neleisiu pamatyti jūsų,-nusijuokė.
Tipinis Niall. Padėkojusi daktarui greitai nubėgau prie palatos ir įėjau į ją pamatydama Niall atmerktas akis. Jis sunkiai nusišypsojo ir aš nieko nelaukusi priėjau prie jo pasilenkdama ir pabučiuodama. Pajaučiau, kaip jis nusišypso ir švelniai ranką paliečia manąją. To man tereikėjo ir galiausiai pasipyliau sūriomis ašaromis. Pažiūrėjau į jo akis ir nusišypsojau. Jis vis dar turėjo kelias mėlynes, kurios neatrodė gerai, bet tikiuosi jos greitai dings.
-Mažute, nagi kam tos ašaros. Aš sveikas. Beveik, bet gyvas,-švelniai tarė.
-Aš tavęs taip pasiilgau. Buvau be galo išsigandusi. Kas tave taip sumušė?-sušniurkščiau nosimi.
Jis susiraukė ir tylėjo nieko neatsakydamas.
NIALL POZICIJA
Pažiūrėjau į sieną už Quellos. Nežinau tiksliai, kas tai padarė, bet kažkodėl manau, kad tai Viktoras. Vyras su kauke mane mušė sakydamas, kad pavogiau iš jo JĄ.
„Pramerkiau akis pamatydamas jog esu pririštas prie medžio vidurį miško. Galva atrodo, kaip tulpė išsiskleis, o kūną krėtė raumenis pjaustantis šaltis. Apsidairiau pamatydamas kad ant prie kito medžio stovi atsirėmęs vyras. Negalėjau atpažinti jo, nes jis turėjo užsidėjęs kauke, bet esu įsitikinęs, kad jis tikrai nėra mano draugas.
Vyras lėtais žingsniais priėjo prie manęs ir trenkė man į veidą. Pajudinau žandikaulį, bet neužilgo gavau dar kelis smūgius. Pramerkęs akis pamačiau, kad prie manęs jau ne vienas, o trys vyrai, kurie kaip suprantu trokšta mano mirties. Nuostabu.
-Atsiimsi už viską Horan. Per tave netekau jos. Ji turėjo būti mano!-surėkė trenkdamas man į pilvą.
Turbūt jis kalba apie Quella. Dabar man neramu ne dėl savo gyvybės, o dėl jos. Turbūt ji dabar eina iš proto ir nori mane nužudyti. Na tai gana ironiška, nes mane muša trys vyrai dėl to, kad ji mano.
-Aš atimsiu ją iš tavęs,-nusijuokė.
Pajaučiau vėl kelis smūgius į pilvą ir šįkart jie nenustojo.
-Supisti bailiai,-suurzgiau ir tas pagrindinis trenkė man į veidą.
Akyse sumirguliavo šviesa ir daugiau nieko nebegirdėjau tik zvimbiantį garsą ausyse."
-Niall, prašau atsakyk,-paprašė.
Jos skruostais ritosi ašaros ir tai mane nervino. Ji verkia, nes aš sumuštas, o aš sumuštas, nes mane tie bailiai sumušė. Jie kalti dėl jos ašarų.
-Nežinau. Manau, tai Viktoras,-tariau.
-Kam jam tai daryti?
-Aš turiu tave. Jis to nepakenčia,-pavarčiau akis.
Mėgstu tą dalyką, kad jis neturi jokių šansų prieš mane. Jei ir jis mane sumušė aš vis tiek žingsnių priekyje.
-Jis galėjo tave nužudyti,-ji vėl apsipylė ašaromis.
-Baik verkti mažute. Aš čia ir man viskas gerai,-šyptelėjau.
Galėtu būti ir geriau, bet nesiskundžiu. Dabar belieka rasti įrodymų, kad ten tas prakeiktas Viktoras Mark. Sužlugdysiu jį ir pasodinsiu į kalėjimą, kad galėtu ten kilnoti muilą dušuose. Nelemtas šūdžius.
-Atleisk. Aš tik labai bijau dėl tavęs,-sušniurkštė nosimi.
-Pasilenk,-paliepiau.
Ji rankove perbraukė per savo nosies apačią ir pasilenkus sulietė mūsų lupas. Jei ten Viktoras, o ten tikrai jis, aš sunaikinsiu jį.
