Boss (N.H.)

15 Skyrius

KOMENTUOJAME

Girdžiu aplink keistus garsus. Lyg pypsinčius aparatus. Išgirstu, kaip prie manęs prieina kažkas ir paliečia mano ranką. Noriu atsimerkti ir pažiūrėti kas tas žmogus, bet negaliu. Esu lyg sustingęs ledas.
-Negali mirti,-po velniais, tai mano mama.-Tu dar jaunas. Turi gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Tik dabar supratau, kad blogai tave auklėjimo. Kodėl viršijai greitį, sūnau?-sukukčiojo.
Niekada nesu girdėjus jos verkiant. Šūdas...Ar Quella gyva? Paskutinį kartą, kai ją pamačiau ji buvo be sąmonės ir visa kruvina. Mano galvoje vėl pradėjo spengti, kol galiausiai atsijungiau.

Vėl atrodo atgaunu sąmonę. Jaučiau, kažką duriant man į ranką. Įstengiu pramerkti akis ir pamatau seselę. Ji greitai pašoka ir išbėga iš palatos. Už kelių sekundžių ji grįžta su vyrų apsirengusiu baltu chalatu. Daktaras.
-Ponaiti Horan,-prieina prie manęs.
Jis išsitraukia mažą žibintuvėlį ir prieina arčiau.
-Stebėkite šviesą,-paliepia.
Jis judina žibintuvėlį šviesdamas man į akis, tai pirmyn, tai atgal. Kai pagaliau jis jį išjungia pasižiūrį į aparatą, kuris ir sukelia pypsėjimą.
-Nejaučiate jokio skausmo?-paklausia.
Noriu atsakyti, bet negaliu. Mano gerklė visiškai išdžiūvusi. Supratęs ko man reikia prikiša stiklinę su šiaudeliu. Pagaliau atsigėręs pasijaučiu geriau.
-Man nieko neskauda,-atsakau.
-Tai labai gerai, bet normalu, nes esi pripompuotas vaistų,-nusijuokė.
Žiūriu į jį keistai, kol jis suleidžia man kažkokių vaistų.
-Man reikia į tualetą,-sumurmu.
-Tau negalima keltis. Turi katerį, tai gali laisvai daryti.
-Dar taip žemai nenusiritau,-suurzgiau.
Jis atsiduso ir pakvietė seselę. Kažkokia sena ragana vis burbėjo ant manęs. Kai pagaliau galėjau atsistoti pajaučiau, kaip draba mano kojos. Šūdas. Gerai, kad niekas nelūžo. Vos nuėjęs į tualetą atlikau tą senai norėta reikalą. Tai geriau už orgazmą. Grįžau į lovą ir tik tada prisiminiau viena svarbų dalyką. Pažiūrėjau į daktarą.
-Kaip Quella Femmings?-paklausiau.
-Oh...Jūs kartu buvote su ją mašinoje, tiesa?-paklausė.
-Taip. Kaip ji?
-Jai prasčiau. Jai lūžę keturi šonkauliai ir sumuštos kojos. Bent tiek gerai, kad nelūžo. Deja panele dar nebuvo pabudus ir mes nerimauja dėl smegenų tinimo, kuris vis nenusilpsta.
-Ar tai gali būti, kad ji nebepabus?-sutrikau.
-Taip,-linktelėjo.
-Galėčiau ją aplankyti?-paklausiau ir jis palinksėjo.
Buvau įsodintas į vėžimėlį ir išvežtas į palatą. Galiausiai privažiavome 106 palatą ir vos ten įvažiavome pamačiau Quella prijungta prie daugybę aparatų.
-Paliksiu tave viena su ją. Tik nieko neliesk,-paliepė daktaras.
Palinksėjau ir privažiavau arčiau lovos. Jos veidas buvo pabalęs, o lupos pamėlusios. Dieve ji atrodo ne kaip. Mačiau, kad jos rankas bei žinoma veidą bjauroja daugybę nubrozdinimų ir žaizdų. Tai aš kaltas, kad ji dabar tokioje būsenoje. Kokio velnio aš norėjau ją gąsdinti? Priliečiau jos ranką ir atsidusau.
-Atsiprašau,-sumurmėjau tyliai.
Tryniau nykščiu jos delną ir stebėjau ją. Ji negali mirti. Ar dar tiek turiu padaryti.
-Niall?-išgirdau tylu jos balsiuką.

Ar Quella pyks ant Niall už tai ką jis padarė?