Boss (N.H.)

2.28

Gulėjau su Quella lovoje ir galvojau apie tai ką ji man papasakojo. Tas prakeiktas Viktoras Mark jau peržengė visas ribas. Kaip jis drįsta liesti mano mergina ir dar bandyti ją palenkti į savo pusę jos namuose? Jis išgąsdino ją ir dėl to norėčiau jį nudėti. Kaltinu save, kad buvau toks idiotas ir prikaišiau jai dėl jo, nes tai ją skaudino. Pradedu manyti, kad kuriam laikui atidėsiu savo keršto planus. Nors gerai pagalvojus žurnalistai tikrai pagaus mane vaikštant su Mett ir tikrai neslėpsiu. Tiesiog nesakysiu, kodėl tiek laiko jo niekas nematė ir kas prie to prisidėjo. Žinau, kad Quella tai nuliūdintu, o man dabar nereikia pykčių su ja. Vis dėl to aš kuriu su ją savo ateitį, kuri garantuotai bus tikras pragaras ir dramų spektaklis.

-Ar geriau jautiesi?-paklausiau jos, bet atsakymo negavau.

Pakėliau galvą nuo pagalves ir pažiūrėjau į ją, kuri jau miegojo. Nuvaliau jos vis dar drėgnus skruostus ir pabučiavau jos kaktą lėtai išlindau iš jos glėbio. Ji pasimuistė, bet nepabudo, todėl užklojęs ją išėjau iš jos kambario. Nuėjau į svetainę kur sėdėjo jos mama ir gėrė sultys.

-Maniau, kad jau miegate,-prabilo vos man atsisėdus prie jos.

-Quella užmigo, o aš atėjau pasikalbėti apie jos ateitį, kurioje tikiuosi busiu ir aš, nors nėra šansų, kad ji manimi atsikratys,-sumurmėjau.

-Ji pyksta ant tavęs dėl to ką jai pasakei mašinoje.

-Žinau ir aš jau turiu sugalvojęs, kaip gauti jos atleidimą,-prunkštelėjau pagalvojęs, kaip jį pasiųs pamačius, tai ką sugalvojau.

-Tikiuosi tai bus kažkas romantiško,-pažiūrėjo į mane.

-O taip. Labai,-nusijuokiau.

Tai tikrai nebus romantiška, tai bus linksma ir tikiuosi po to gauti grubaus sekso. Žinau, kad supykusi Femmings yra ypač audringa ir tai mane užveda. Dabar jau norėčiau nueiti pas ją ir padaryti tai kas paskutinį kartą mums nepatiko.

-Neprisižaisk Niall. Quellą turi minčių, kad reikia tave palikti,-ramiai tarė ir pakilusi nuo sofos nuėjo į virtuvę.

Kas per šūdas? Ji negali turėti minčių apie palikimą mane. Po velniais. Greitai pakilau nuo sofos ir nuėjau į Quellos kambarį rasdamas ją vis dar miegančią. Priėjęs arčiau lengva ją papurčiau taip ją pažadindamas.

-Kas nutiko?-apsimiegojusi tarė bei lėtai atsisėdo pasitrindama akis.

-Nori mane palikti?-paklausiau.

-Ką? Iš kur tai ištraukei?-sumurmėjo.

-Atsakyk. Ar nori mane palikti?-jau pykčiau pasakiau.

-Ne. Aš nenoriu tavęs palikti,-burbtelėjo.

Ji nežiūrėjo man į akis ir vos žaidė su savo pirštais, kas rodė, kad ji meluoja.

-Kokio velnio?!-surėkiau.-Pirma sakai, kad man kažką jauti, o paskui mąstai apie išsiskyrimą?!-rėkiau ant jos.

-Aš tiesiog buvau pasimetusi ir įskaudinta!-riktelėjo ir ji.

-Nori skirtis?-čiupau jai už pečių ir iškėliau iš lovos.

-Ne,-trinktelėjo man per rankas.

-Meluoji,-sušnypščiau.

-Ne! Aš nenoriu tavęs palikti asile tu!-surėkė trenkdama man antausį.

-Po velniais nustok mane trankyti!-čiupau jai už rankos ir prisitraukiau prie savęs.

Ji piktai žiūrėjo į mane, kaip ir aš į ją. Vis dar negaliu apsiprasti su tuo, kad ji nori mane palikti. Žinau, kad nesu auksas, bet ji negali manęs palikti, ne po to, kai aš jai pasipiršau. Taip negalima. Mano gyvenime ir taip jau per daug dramų. Jau įsivaizduoju, kokia būtu antraštė pirmame laikraščio puslapyje.

-Aš nenoriu tavęs palikti. Tai buvo tik silpnumo akimirką. Žinai ką tau jaučiu,-jau kiek ramiau tarė.

Perbraukiau pirštais per jos plaukus ir pasilenkęs suliečiau mūsų lupas trumpam bučiniui.

-Mums reikia nustoti pyktis,-sumurmėjo Quella.

-To nebus, ypač tada, kai tu tokia nenormali,-nusijuokiau ir ji žaismingai trenkė man per krūtinę.

-Tau skambina,-tarė ji ir tik dabar pastebėjau jog skamba mano telefonas.

Ištraukiau jį pamatydama Harrio vardą. Jei jis skambina vadinasi kažkas rimto.

I'm back! Nauja dalis ir tikiuosi patiko! Dabar jau grįšiu prie rašymo ir dėkoju visoms už supratingumą ir palaikymą!

KOMENTUOJAME!