Mano pyktis pastiprėjo, kai jis to jos paklausė. Koki šūdą jis čia velia? Ar jam panašu, kad aš ją skriausčiau? Ant jos kūno nėra nei menkiausios mėlynės, jokio įbrėžimo, nes ją saugau nuo visko, kas tik mano manymu yra pavojinga. Ir tas pimpius į tą sąrašą įeiną.
-Ką? Jack, jis manęs nemušą,-Quella atrodė pasimetusi, bet ne pikta.
Ji niekada nebūna pikta ant kažko, neskaitant manęs. Jos pyktis visada būna nukreiptas į mane, bet aš tuo nesiskundžiu. Taip žinau, kad ji mane myli.
-Jis tau grasina, tiesiog sunerimau,-šyptelėjo.
-Rūpinkis savo suknistais reikalais, o tu apsirenk. Mes važiuojame namo,-paliepiau jai.
Ji tik pavartė akis ir atsistojus priėjo prie savo palto. Pasirodo ji atvažiavo jau su tokia apranga, kas mane tik dar labiau nervina. Dabar jau nebėra vasara ir ji turėtu pradėti mąstyti ne tik apie save, bet ir apie du niekšelius jos pilve.
Pažiūrėjau į Jack, kuris susikoncentravęs žiūrėjo į Quella. Aš jam sulaužysiu stuburą.
-Nespoksok į ją,-suurzgiau.
-Negali man uždrausti, aš ją stebėjau dvi valandas prieš tau pasirodant ir viską sugadinant,-sumurmėjo.
Jau buvau arti tos minties, kaip pakylu ir trenkiu jam, bet Quellos balsas atbaidė mane nuo tos minties.
-Jau galime važiuoti. Ačiū Jack, kad pafotografavai mane, paskambinsiu tau dėl nuotraukų,-ji mandagiai jam nusišypsojo ir pažiūrėjo į mane.
Paėmiau jos ranką ir kuo greičiau iš čia išsivedžiau. Buvau piktas, labiau net įsiutęs ant jos. Kiek man dar reikės kovoti su vyrais, kad jie pagaliau atsipistu nuo jos?
-Tu neturėjai būti su juo toks nemandagus,-sumurmėjo.
-Turėjau jam trenkti. Geriau nekalbėk, nes grįšiu ir suskaldysiu jo galvą,-burbtelėjau atrakindamas mašiną.
Mums įsėdus išvažiavau iš aikštelės ir įjungiau šildymą, kad ji nesušaltu. Ji tokia kvaila. Man patinka matyti ją su suknelėmis, bet tik ne rudens pabaigoje.
-Tu toks pamišęs. Jis tik fotografavo mane, o tu jį užsipuolei,-pavartė akis.
-Pirma tu su suknele, kuri velniškai seksuali, bet tai nekeičia fakto, kad dabar šalta ir tau reikia saugotis. Antra, tu man nieko nepranešei ir išėjai. Trečia, tas asilas kišosi ne į savo reikalus, taigi aš turiu teise būti su juo nemandagus,-burbtelėjau.
Girdėjau, kaip ji atsidusta, bet nieko daugiau nesakė. Ji tokia erzinanti ir nesveika. Tikra beprotė. Mums grįžus namo panelė nieko nesakiusi nuėjo į kambarį. Nusiaviau batus ir nusekiau ją.
-Tu neturi teisės dabar raukytis,-sukryžiavau rankas.
-Negali visko kontroliuoti, Niall! Mes tiek daug kartu apie tai kalbėjomės, bet tu lieki buvimu subingalviu!-rėkavo.
-Aš galiu viska kontroliuoti ir manau tau nereikia įrodymu,-ėjau link jos.
-Nesiartink, Horan! Žinau ką darai. Tu priversi mane jaudintis ir tada paguldysi į lovą ir pamylėsi! Šįkart to nebus!-sucypė.
Pavarčiau akis ir atsisėdau ant lovos. Leisiu jai penkias minutes nusiraminti ir tada parodysiu jai koks aš kontrolės maniakas galiu būti. Dažniausiai man pavyksta ją nuraminti, bet kartais būna išimčių ir šįkart yra tas kartas.
-Iš vis eik lauk,-suurzgė.
Nusijuokiau jai tai pasakius. Kartais jos kaprizai juokingi.
-Negali manęs išvyti iš mano namų,-prunkštelėjau.
-Eik lauk,-parodė į duris.
NAUJA DALIS! Tikiuosi patiko ir turiu šiokių tokių naujienų. Na labiau pranešimą. Apie naujas dalis pranešiu savo profilyje, nes man taip lengviau, todėl jei kyla klausimų visada pažiūrėkite ten ir ten rasite naujienų ir kada maždaug gali būti dalis ;)
COMMENT AND VOTE
YOU ARE READING
Boss (N.H.)
FanfictionBūti turtingu jam visada sekėsi geriau, nei būti mandagiu. Jis visada žinojo ko nori ir ką gali. Turbūt iš šono dvidešimt trėjų metų Niall Horan atrodo, kaip valdžios ir pinigų ištroškęs narkomanas. Jam visada atrodė, kad žmonės, kurie nesudūria gal...