Boss (N.H.)

13 Skyrius

KOMENTUOJAME!

Dabar net nežinau, kaip apibūdinti savo reakciją. Esu manau piktas ir gal kiek nustebintas. Kaip ji galėjo taip pasielgti? Šūdas. Mane nervina jos toks požiūris į mane. Esu toks koks esu ir ji turi suprasti, kad man priešintis beviltiška. Nors negaliu slėpti, kad toks užsispyrimas mane žavi. Ji lyg nauja neskaityta knyga. Niekada negali žinoti kur pasisuks veiksmas.

Mergina buvo rami, bet tik išorėjė. Nepastebijai ji tampė savo kelnes ir kramtė lupą iš vidinės pusės. Man malonu matyti ją tokia. Ji bijo manęs ir turbūt laukia ką pasakysiu, bet noriu palaukti. Noriu apgalvoti gerai ką galėčiau jai pasakyti. Šita moteris, nors labiau tiktu mergina, yra visų suknistų principų mišinys. Pirma karta ją pamatęs nebūčiau to pagalvojęs. Ji kukli, bet moka parodyti savo nagučius. Tai mane žavi.

Pakeliu akis į rudaplaukę. Neslėpiu susierzinimo, kad ji nebėra raudonplaukė. Kai ji dabar tokia pasikeitusi mano mintis krypsta į tai, kad ji visai patraukli. "Ramiai Horan." Šūdas.

-Pakartok,-pagaliau prakalbu sutrigdydamas merginą.
Taip mažute, aš tai sugebu gana dažnai.
-Man nereikia t-tavo pinigų,-tyliai pakartojo.
-Ir?

-Ir aš gražinau tau juos atgal,-kilstelėjo akis į mane.
Ta jos nejauki būsena man lyg nuostabus vakarėlis. Nesistebiu kodėl aš nerekiu. Man juk visai linksma!
-Kokio velnio, tai padarei?-paklausiu.
Per anksti sakiau, kad man linksma. Vien prisiminęs faktą, kad ji man VĖL pasipriešino norisi šitą merginą "paauklėti".
-Nes...Nes man jų nereikia. Ačiū, bet nenoriu jų,-jos drebantis balsas rodė, kad merginai kažkas negerai.
Ar tie pinigai jau tokia problemą sukėlė? Tai tik dvidešim penki tūkstančiai. Nėra daug. Nors jai galbūt tai labai daug.
-Tai ne mano bėdos. Juos aš pervedžiau tam, kad reikėjo, o tu suknistai juos turėjai gražinti man. Esi užsispyrelėm, Femmings,-pavarčiau akis.
-Man jų nereikia. Turėjai atsiklausti manęs prieš juos man siunčiat,-suburbėjo.
Turėjau, bet to nepadariau mažvaike tu.
-Ir? Aš tikrai nežadu tau sakyti ką darau, o ką ne. Iš vis, kaip sužinojai mano banko saskaitą?
-Tu man atsiuntei pinigus. Kaip verslininkas turėtum žinoti, jog neužbloluotas saskaitos numeris rodomos gavėjui,-dabar jau ji vartė akis.
Sukta gyvatė.
-Gerai. Aš juos išsiusiu tau atgal. Supratai?
-Ne. Nesupratau. Tu to nedarysi,-sumurmėjo atsistodama.
-Darysiu,-mirktelėjau taip pat atsistodamas.
Priėjau prie merginos. Tokia maža. Dieve, kažkokia coliukė.
-Ne. Aš kreipsiuosi...-

-Į policiją?-nusijuokiau.
-Taip,-drąsiai tarė.
-Rimtai? Aš milijonierius. Galiu pasodinti tave net nemirktelėjęs,-šyptelėjau.
-Būtu nuostabios atostogos nuo tavęs,-sarkastiškai pasakė.
Prakeikimas, kokia užsispyrusi.
-Nežaisk su mano nervais, Quella. Bet kada galiu priversti tave verkti ir prašyti manęs atleidimo,-pagrąsinau.
-Aš nebijau tavęs,-nors ji tai sake drąisia, bet jos akis sakė ką kitą.
-Ar tikrai?-priėjau taip arti jos, kad galėjau jausti jos patankėjusi kvėpavimą.
Jis pamirksėjo savo ilgomis blakstienomis dėl pasimetimo, o pažiūrėdama į mane pradėjo kramtyti lupą. "Išdulkinkim ją." Po velniais užtilk.
-Negrąsink man,-tyliai pasakė.
-Tu negali man priešintis, Quella. Juk žinai tai.
-Galiu,-sušnabždėjo vos man girdimai.
Prisitraukiau jos smulkų kūną arčiau savęs. Ji sudrebėjo ir man tai patiko.
-Femmings man atrodo tu visai neturi drąsos,-pasišaipiau.
Ji tik suraukė savo kaktą ir piktai žiūrėjo į mane bandydama atsitraukti. Bandyk nebandžius mažute, vis tiek nieko tau nepaviks. Laikiau tvirtai ją šalia savęs. Kas per velnias man darosi? Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad norėsiu išdulkinti savo buvusia darbuotoją ir dar vargše! Na bet aš noriu. Po perkūnais, tikrai noriu!
-Paleisk,-paliepė.
-O kas bus jei ne?

Ką atsakys Quella? :)