Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 2

Labutis!
Kaip matote įkėliau dvi dalis per savaitgalį, nes per darbo dienas nemanau, kad įkelsiu :)
Tai va, vote, coment ir pridėkit istoriją į savo reading list'us
P.S ačiū, kad skaitote :*
Su meile Er :*

*Alisha pozicija*
-Velnias. - sunkiai sugraibiau žadintuvą, kuris labai jau garsiai skambėjo. Instinktyviai perbraukiau per telefono ekraną išjungdama skambantį žadintuvą.  Sunkiai pramerkiau nuo miego užtinusias akis ir žiūrėjau į lubas. Gal būt neiti pirmą dieną į mokyklą? Niekam nepakenks.
-Nesvaik, Alisha. - pati sau sumurmėjau ir išsiropščiau iš lovos. Tingiai nusliūkinau į vonią. Bent vienas geras dalykas čia yra, kad turiu asmeninę nemažą vonią. Neskubėdama atlikau visus vonios reikalus ir grįžau į kambarį susikusi į savo mylimiausią juodą rankšluostį.
Išsišiėmiau iš komodos tamsiai mėlynus apatinius, mokyklinę aprangą ir baltinukus numečiau ant lovos. Atsisėdau prieš savo makiažo staliuką. Nu ir kas, kad aš visiems ten nepatikau, vistiek, prisižiūrėjau: dažiau savo tamsius plaukus į šviesėjančius, dažnai vis gražiai juos susirišdavau arba susisukdavau, naudojau makiažą nuo korekcinio pieštuko iki rožinio lūpdažio. Su visu tuo jaučiausi bent truputėlį gražesnė.
Pasidažiusi veidą, išsidžiovinau plaukus ir susisukau galus.
Nedidelis laikrodukas ant makiažo stalo rodė 7:20. Na, kaip visada užtrukau geras 40 minučių pasigražinti. Neskubėdama apsirengiau apranga ir iš po lovos išsitraukiau savo mylimiausius batus ant nedidelio kulno. Esu labai mažo ūgio, todėl turiu daug batų su kulnu arba platforma.
Nuo kėdės pasiėmiau kuprinę ir sportinį krepšį, nuo stalo ausinukus ir telefoną. Greit nulipau laiptais ir mano uoslę pasiekė mano mėgstamiausios košės su mėlynėmis kvapas.
-Labas rytas. - atsisėdau prie stalo šalia pasidėdama daiktus. Greit puoliau valgyti savo pusryčius, kurie jau garavo ant stalo. Norėjau ankščiau nueiti į mokyklą, kad susirasčiau viską ką reikia.
-Reikia pinigų gal? - prieš mane atsisėdo mama.
-Ne, turiu pasiėmusi kreditinę ir turiu grynaisiais dar. - šyptelėjau ir greit viską susirinkau pavalgiusi. - viskas, mam, bėgu. - pabučiavau jai į skruostą ir išbėgau pro duris, nors tai labiau buvo greitas ėjimas.
Tik išėjusi ant šaligatvio sulėtinau žingsnį ir įsikišusi ausinukus į ausis typenau gatve link mokyklos, kai pajaučiau ranką ant peties, kuri privertė mane atšokti. Greit išsitraukiau ausinukus ir apsisukau. Prieš mane stovėjo tas pats vakarykštis vaikinas. Liam man atrodo.
-Labas rytas. Atsiprašau, kad išgązdinau. Tik išėjau iš namų ir pamačiau tave. - išsišiepė. Pastebėjau, kad ir jis buvo su uniforma: aptempti juodi džinsai, balta palaidinė ir tamsiai mėlynas švarkas su mokyklos emblema kaip ir ant mano sarafano.
-Nieko, viskas gerai. - šyptelėjau. Ėjome greta vienas kito tyloje.
-Vos atpažinau šiaip tave su makiažu ir uniforma. Palyginus, kad vakar buvai su treningais ir natūrali. Beje Atsiprašau, kad vakar taip pabėgau, tik nenorėjau su juo pyktis. - jis nutraukė nelabai malonią tylą. Kas tas jis?
-Viskas gerai. Žinau, kad per daug makiažo vartoju. - nervingai nusijuokiau.
-Ne, labai gražiai atrodai. - jaučiau kaip mano skruostu išmuša raudonis. Greit juos paslėpiau su plaukais. Niekada nesu girdėjusi komplimento ne iš šeimos ar giminės. - Beje kokia tau pirma pamoka?
-Kūno kultūra. O tau? - atsisukau į jį.
-Irgi. Ar tu būsi gal 12D klasėje? - pažvelgė  man į akis.
-Jo. - linktelėjau.
-O tai būsim klasiokai. - išsišiepė ir aš tik linktelėjau.
------
-Mažyle, nežinojai, kad už šią palaidinę tave išsiųs pas direktorių? - mano ausis pasiekė pašaipus ir cypiantis balsas. Įsidėjusi telefoną į kuprinę atsisukau. Prieš mane stovėjo peroksidinė blondinė su dideliu kiekiu makiažo ir išvertusi krūtinę. Viskas, Alisha, prasideda.
-Manau, tai nėra tavo reikalas. - maloniai šyptelėjau nenorėdama veltis į konfliktą.
-Aš patariu tokioms nevėkšloms kaip tu. Žinome ir matome kokia esi nevykusi. - pavartė akis, o kaip matosi jos pakalikės kikena.
-Uh, užsičiaupk, Sierra, užkniso visus tavo cypiantis vištos balsas. - prie manęs atsirado rudų plaukų mergina. Peroksidinė kažką sumurmėjusi dingo iš mano akiračio kartu su savo uodegomis.
-Ji visada tokia knisanti. Aš Eleanor. - šyptelėjo mergina.
-Alisha.  - prabilau nedrąsiai, nemaniau, kad čia bus malonių žmonių.
-Mes būsim klasiokės ir manau tau reikia draugų. - išsišiepė dar labiau. Nedrąsiai linktelėjau.
-----
-Panele, Furtado, kiek žinote mūsų mokykloje privaloma devėti aprangas. - mokytoja mane pasikvietė kai pasiuntė merginas apibėgti penkis ratus stadijone. Aišku, visos beveik maivėsi, nes kitame stadiono gale vaikinai darė apšilimą. Tipinės kaliausės, išskyrus Eleanor, merginą su, kuria susipažinau rūbinėje ir dar tris, buvusias su ja.
-Taip žinau. - linktelėjau jai.
-Tai  kodėl jūs ne su ja? - susiraukė.
-Na nes... - nenorėjau sakyti priežasties kodėl taip elgiausi. Niekada manęs dėl to niekas nesupranta.
-Eime duosiu palaidinę ir turi persirengti.  - ji norėjo eiti, bet aš stovėjau.
-Ne. - užkirtau.
-Pakartok. - ji susiraukusi atsisuko.
-Ne, mokytoja. - dabar jau nebuvau užtikrinta.
-Tada keliauk pas direktorių. Pas mus yra griežtos taisyklės ir jų niekas nelaužo. Nenoriu dėl tavęs lėkti iš darbo. - moteris užkirto ir aš tik atsidususi nuėjau į mokyklą.
Kas per nesąmonė? Net sportuoti negalima su kita palaidinę. Tokia jau nesąmonė. Jokios laisvės ar pasirinkimo. Geriau jau eisiu pas direktorių, nors manau jis nustebs mane antrą kartą pamatyti savo kabinete.
Sustojau prie directoriaus kabineto ir giliai įkvėpusi pravėriau jas.
Prie stalo sėdėjo direktorius, o nugara į duris, kažkoks vaikinas šviesiais, bet matosi, kad dažytais plaukais.
-O panele, Furtado. Kas nutiko? - direktorius pakėlė akis į mane. Vaikinas taip pat atsisuko, jo ryškiai mėlynos akys peržvelgė mane ir vėl nusisuko. Ant jo rankų ir kaklo pastebėjau tatuiruotes, o lūpoje auskarą. Jis tikrai atrodė grėsmingai dėl raumenų.
-Aš palauksiu gal už durų. - norėjau jau išeiti.
-Ne, vistiek Horan čia lankosi kasdien, todėl galiu tavęs išklausyti. - parodė į kėdę greta to vaikino. Nedrąsiai nuėjau ir atsisėdau. Nutempiau šortus kuo žemiau, kad nesimatytų mano supjaustytų kojų.
-Na, mane kūno kultūros mokytoja atsiuntė čia, nes nevilkėjau visos uniformos.
-Nevykėlė. - sumurmėjo blondinas ir prunkštelėjo.
-Visada panelė  Felicija perdeda. Jei labai nori gali būti su ja. - šyptelėjo direktorius. - O, Horan, tylėk ir staigiai neši savo subinę į pamoką. Beje jūs klasiokai būsite abu.
-Nesvarbu man. Ji vistiek nevykėlė, Ian. - jaučiau kaip žodis "nevykėlė" pataiko tiesiai į mano širdį ir norisi turėti peiliuko terapiją. 
-Tau mokykloje, ponas Velbach. - suurzgė direktorius.
-Nesvarbu, Ian. - jis greit atsistojo nuo kėdės. - Eini, nevykėle? - pažvelgė į mane iš viršaus. Linktelėjau ir atsistojau.
-Viso gero, pone Velbach. - nusekiau paskui vaikiną pro duris.
-Jei išėjau su tavimi pro duris, tai nereiškia, kad čia gali valkiotis su manimi, vistiek netapsi populiari. Negadink mano įvaizdžio, mėme. - jis greir nužingsniavo į stadioną. Ką aš jam padariau, kad jis manęs jau taip nekenčia nei nepažįsta?
Uh, ant manęs yra kažkoks prakeiksmas...