Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 39

Pasekit jei nesunku mane Twitter'yje (link yra ir mano bio): https://twitter.com/Ernestuxs?s=09

*Alishos pozicija*

-Ugh...- sumurmėjusi apsiverčiau ant pilvo ir prasimerkiau. Galvą drąskė skausmas, nesuprantu, kaip vyno butelys gali turėti tokį stiprų šalutinį poveikį.
Alisha, tu niekada nepasimokai, kad negalima gerti.
-Skauda galvą? - pašokau iš gulimos pozicijos į sėdimąją, kai išgirdau Horan balsą nuo durų pusės. Susiraukiau pamačiusi jį. - Pagaliau pabudai. Aš atsikėlęs spėjau dar nueiti iki savo bendrabučio ir pasiruošti treniruotėms. - Niall buvo apsivilkęs universiteto treningais ir ant peties turėjo sportinį krepšį, o rankoje laikė stiklinę vandens. - Imk. - priėjęs ištiesė ją ir nedidelę tabletę. - Išgerk ir eik renkis, nes tau už pusvalandžio treniruotė pas šokių dėstytoją varžyboms.
-Wouw, iš kur žinai? - pakėliau akis į jį. Aš niekam nesakiau, kad manęs laukia varžybos ir aš treniruojuosi su tuo karštu dėstytoju papildomai, nes bijau, kad gali neišdegti ši idėja.
-Šiąnakt pasakojai viską prieš miegą, kai kalbėjomės. - užsimerkus papurčiau galvą ir išlipau iš lovos. Nesuprantu, mes gi susipykome naktį, kaip aš jam kažką galėjau pasakoti?
Puiku, tu neprisimeni geriausios dalies.
Pasišaipė mano pasąmonė
-Aš palauksiu tavęs čia. - Blondinas mirktelėjęs atsisėdo ant lovos krašto. Vis dar nesuprasdama kas čia įvyko nuėjau į vonią pasiruošti.
Po gerų dvidešimt minučių išėjau iš vonios jau susiruošusi. Niall vis dar sėdėjo ant lovos, bet ji jau buvo sutvatkyta ir laukė manęs.
-Eime? - linktelėjau ir pasiėmusi savo sportinį krepšį išėjau iš kambario. - Visos jau išėjo į paskaitas kai aš atsikėliau. - Nustebau kai Niall paėmė mano ranką ir supynė abiejų pirštus. Užsimerkiau bandydama atsiminti praeitos nakties įvykius. Nujaučiu, kad jis man pasakė kažką labai svarbaus, ką privalau prisiminti, bet niekaip negaliu.
-Tu kažkokia pabalusi. Gal geriau neik į treniruotę? - sustojau su Horan prie bendrabučio vartelių.
-Viskas gerai, tiesiog, intensyviai mąstau. - šyptelėjau, bet greit ištraukiau savo ranką iš Niall gniaužtų pamačiusi artėjantį Thomą.
-Labas rytas, Alisha. - jis priėjęs prie manęs nusišypsojo, atsukdamas Horan nugarą. - Keliauji į paskaitas? - linktelėjau. - Gal palydėti? Nes man pakeliui.
-Jei nematai, tai aš einu su ja. - Niall pastūmė brunetą į šoną, atsidurdamas prie manęs.
-Niekam nerūpi. Tai tave reikia palydėti iki šokių salės? - jis atsisuko į mane ir išsišiepė provokuojančiai. Akies krašteliu mačiau, kaip Niall sukanda dantis išryškindamas savo žandikaulį. - O, Horan. Tau nereikia eiti savais keliais, o ne stovėti čia ir klausytis svetimų pokalbių? - kilstelėjo antakį. Horan įkvėpė didelį oro gurkšnį į plaučius.
-Thomai, kaip tu nesupranti, kad jei lysi prie mano merginos aš tave išjungsiu? - aiktelėjau išgirdusi mūsų statusą. Kaip tai mergina?
-Nesupratau. - sumurmėjau purtydama galvą. Tikriausiai, taip atkreipiau abiejų vaikinu dėmesį. - Niall, kaip suprasti mergina? Nesuprantu nieko. - Thomo žvilgsnis greitai lakstė tai nuo manęs prie Niall ir atvirkščiai.
Žiūrėjau į kažkodėl irgi sutrikusį Niall ir stengiausi suvokti visus faktus.
-Aš sakiau mergina? Gal būt iš tų nervų taip pasakiau. Nekreipk dėmesio.  - Horan dirbtinai nusikvatojo, bet jo žvilgsnis greit grįžo prie Thomo. - Dink iš čia, greitai. - Brunetas suskėsčiojęs rankomis dingo iš mūsų akiračio. Niekas nenori atsidurti pikto Horan akiratį.
-Eime? - jis patraukė link šokių salės pastato, bet aš jį sustabdžiau su ranka, padėdama ją ant vaikino peties.
-Paaiškink kaip iš tiesų yra. - šyptelėjau nuoširdžiai.
-Ką tau aiškinti? - Niall susiraukė bandydamas paslėpti savo pasimetimą.
-Kodėl taip pasakei? Ir nemeluok, kad čia netyčia, nes tu ir pas mane nakvojai, ir ryte grįžai persirengęs savo bendrabutyje, ir paėmei mane už rankos eidamas. Paaiškink. Prašau.
-Gerai. - atsiduso užsimerkęs. - Vakar mes kalbėjomės tavo kambaryje ir aš prisipažinau, kad myliu tave, todėl mes kaip ir turėjome būti santykiuose, nes tu labai teigiamai reagavai: apsikabinai mane ir labai laiminga buvai, bet kaip suprantu tu nieko neprisimeni, tai geriau palikime viską po senovei. - blondinas perbėgo pirštais per plaukus ir pakėlė akis į mane. Jo akyse buvo įmanoma įžiūrėti jam nebūdingus jausmus. Gal būt nusivylimą, meilės kibirkštėlę?
Greit sumirksėjau ir įkvėpiau oro į plaučius galvodama ką galiu jam pasakyti.
Sakyk viską ką dabar galvoji ir jūs gyvensite ilgai ir laimingai tavo rožiniame pasakų pasaulyje su vienaragiais ir vaivorykštėmis. (What? :D)
Pasišaipė mano protas.
Tiesą pasakius, šiuo metu mano mintys yra tuščios ir aš neturiu ką jam pasakyti, kad visko nesugadinčiau, o tai aš mėgstu daryti.
Kodėl aš nieko, kas yra taip gerai, neprisimenu?
-Tu tikrai nemeluoji? - blondinas papurtė galvą, o aš prikandau lūpą nusišypsodama. - Niall, pats žinai, kad ir aš tau kažką jaučiu ir negaliu pasakyti ne. - pridėjau savo delną prie Niall skruosto ir paglosčiau jį nykščiu išsišiepdama. - Bet kodėl tu taip greit pasikeitei?
-Allison liepė greičiau viską tvarkyti, kad Vale nespėtų tavęs priversti su manimi nebendrauti, bet aš nepasikeičiau, esu toks pats, šiknius Horan. - paėmė mano ranką ir patraukė ją nuo savo skruosto. - Eime? Negalima tau vėluoti.  - linktelėjau ir jis supynęs mūsų rankų pirštus patraukė link mano šokių salės.
Ilgai netrukus sustojome prie pirmojo universiteto komplekso.
-Susitiksime gal būt vakare, jei ateisiu su vaikinais, po treniruočių. - Niall pasitaisė savo sportinį krepšį.
-Gerai. Iki. - šyptelėjusi greit nuėjau į salę. Treneris jau sėdėjo ant palangės ir naršė kompiuteryje. Vėluoju penkias minutes. - Sveiki. Atsiprašau, kad vėluoju. - pasidėjau krepšį ir persimoviau į šokių batelius.
-Sveika, nieko tokio. Eime repetuoti. - Alperen šyptelėjęs nušoko nuo palangės ir įjungė mūsų šokio muziką. - šiandien pakartosim viską ir bandysim pabaigti šokį. - priėjo prie manęs. - Svarbiausia pradžioje neskubėk. - Treneris lėtai apsuko mane apie mano ašį.

-Bet nepamiršk, kad visas šokis greitas. - iš lėtos muzikos ji skubiai persikeitė į greitą ir mes privalėjome neatsilikti. Mokytojui tai buvo nesunku, bet ne man. Pasibaigus visoms suruoštoms mūsų kombinacijoms buvau prispausta prie tvirtos trenerio krūtinės ir stengiausi atgauti kvapą, o jis tyliai sukikeno, pamatęs mano nuovargį.
-Tik to neparodyk per pasirodymą. - Alperen pavėlęs mano plaukus nuėjo išjungti muziką...

Banalybės on faja!!!!!!!

NUOMONIŲ :*

P.S Atsiprašau jei yra klaidų :)