Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Alishos pozicija*
-Nedrįsk daugiau niekada gyvenime manęs liesti, su manimi kalbėtis arba mane bučiuoti. – dar kartą užsimojusi, trenkiau iš visų jėgų jam per skruostą ir nuėjau atgal į klubo vidų, nors ir kaip mane pykino nuo pastarųjų kokteilių, kuriuos išgėriau, kaip gaivųjį gėrimą.
-Jau grįžai? – Hannah išsišiepė pamačiusi mane ir dar patogiau susirangė kažkokio tamsiaplaukio glėbį. Stebiuosi, kaip jie dar nesimyli klubo tualete arba kurio nors automobilyje.
Dabar, kaip ir žadėjau, aš jai skolinga dėžę jos mėgstamiausio vyno, kurio butelio kaina 15 svarų.
-Jo. – atsisėdau atgal į savo vietą ir pasiėmiau paliktą taurę, nors ir pykino, vis tiek prisigersiu, kiek galiu, dėl to suskio. Kodėl jis visada turi pasirodyti mano gyvenime?
-Vėmei? Nes perbalus kaip popieriaus lapas esi. – papurčiau galvą ir gurkštelėjau savo kokteilio.
-Viskas gerai, tik atrodo mačiau labai pažįstamą veidą lauke. – papurčiau galvą.
-Ką tokį? – susiraukė Kamila.
-Labai panašų į Thomą, bet tikriausiai pasivaideno, nes jis gi Hamptone iki dabar gyvena ar dabar jau Los Angeles, nepamenu dabar. – pasitryniau smilkinį nusijuokdama. Bent tiek gerai, kad meluoti puikiai išmokau, nenoriu, kad kažkas žinotų, jog vėl buvau sutikusi Horan.
-Kiek mačiau instagram, jis dabar dar karštesnis, jei nebūčiau su Nathan, tikrai su juo permiegočiau ir ne vieną kartą. O tu matei kaip jis dabar atrodo? – greit, kelis kartus palinksėjau, nes neperseniausiai kalbėjau su juo per Skype.
-Jei išgirstų Nathan, kaip kalbi, tai jis nebūtų tuo patenkintas manau. – Prabilo vaikinas, kuris sėdėjo su Hannah. Išvis, koks jo vardas?
-Tu išvis nesikišk, nepriklausai mūsų ratui. – sumurmėjau pakildama nuo kėdės. – einu dar išgerti, o tada šokt. Kas kartu?
-Eime. – Vale atsistojo kartu ir abi nuėjome link baro. – Nesuprantu Hannah, taigi, ji vis dar bendrauja su Louis, o trinasi su tokiais, kaip tas narcizas.
-Jos reikalas.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Niall pozicija*
-Niall, tu jau nebe vaikas, o gyveni su broliu, praradai per skolas butą, nebežaidi futbolo, nors turi tam duomenis, kiekvieną naktį geri ir galiausiai myliesi su visomis laisvo būdo merginomis, per jas užsikrėsi kokiomis venerinėmis ligomis. – sėdėjau virtuvėje ir kaip mažas vaikas, klausausi tėvų, greičiau mamos, skaitomų moralų. Nesuprantu iš kur jie viską sužinojo, aš niekam nesakiau apie skolas ir butą.
-Bet mama... – atsidusau.
-Jokių bet mamą, neklausiu dėl kokių skolų tu viską praradai, bet tikrai negyvensi pas brolį ir nekelsi jam rūpesčių. Niall, pakaks, pats metas susitvarkyti gyvenimą! – mama pasiėmė savo rankinę. – Duodu pradžiai, o pats ieškokis darbo, buto nuomai ar kažko, bet kad ryt čia jau negyventum. – mama ant stalo padėjo penkis šimtus svarų.
-Gali pas mane pagyventi jei reikia. – tėtis sėdėjo greta manęs ir klausėsi šios nesąmonės, kuri man atrodo beprasmė.
-Jokių pas mane, Bobby, tegu suauga, pats metas.
-Bet, mama, kur aš dabar rasiu butą nuomai? Niekas neišnuomos man nuo rytojaus. – suskėsčiojau rankomis.
-Man nerūpi, klausk draugų, gal kuris turi laisvą butą arba kambarį, gi tu jų turi šimtus, bet kai reikia, nėra nė vieno.
-Mama, gal pakaks? – atsistojau nuo kėdės. – Ir man nereikia tavo išmaldos. – atidavęs jai pinigus pasišalinau iš kambario.
Kiek žinau, kai Harry apsigyveno su Kamila, prieš pusė metų, liko laisvas jo butas, tai gal kuriam laikui galėčiau ten apsistoti.
Greit susiradau mobilųjį ir surinkęs Harry numerį paskambinau.
-Klausau. – kitame laido gale pasigirdo, kaip visada prikimęs, Harry balsas.
-Sveikas. – atsisėdau ant lovos krašto.
-O, Niall, sveikas. Kokiu reikalu skambini devintą ryto, po poros savaičių nežinios?
-Tu dabar gyveni su Kamila? – paspyriau marškinius, kuriuos vilkėjau vakar klube.
-Na, taip, o kas?
-Tavo tas butas laisvas miesto centre?
-Taip, o kam tau dabar to reikia?
-Gal galėčiau ten laikinai pagyventi? Žinai mažos bėdelės su pinigais. – pasikasiau kaklą.
-Uhh, Horan, kada susirasi darbą? Aš amžinai negelbėsiu tavo subinės.
-Tai padėsi ar ne? Man nereikia moralų, mama pusė valandos rėkė, koks aš neatsakingas ir panašiai.
-Gerai, atvažiuok vakare, duosiu raktus jei Kamila tam pritars, pats žinai, kad po visko su Alisha ji tavęs nemėgsta, ir plius dabar Kamilai sunkios pagirios ir turiu būt su ja. Vakar buvo klube su draugėmis ir truputėlį padaugino, kaip ir visos, tik jai pagirios blogiausios.
-Gerai, ačiū. – pabaigiau pokalbį ir numetęs telefoną ant lovos pradėjau dėl viso pikto krautis daiktus.
Puiku, manęs išsižadėjo ne tik šeima, bet ir geriausias draugas.
