Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 35

*Alishos pozicija*
-Priežastis kodėl aš beveik niekada neinu apsipirkinėti. - kritau kavinėje ant kėdės ir šalia savęs numesdama visus pirkinių maišus.
-Man tai patiko. - prie stalo atsisėdo išsišiepusi Eleanor. Aišku, ji buvo laiminga, nes ištaškė beveik visą savo mėnesio kreditinės limitą ir vos paviko savo visus pirkinius.
-Viskas būtų puiku jei ne viena bėda. - sumurmėjo Kamila žiūrėdama man pro petį. Susiraukiau ir apsisukau. Ten atėjo išsišiepęs Niall. Kas per? Ko jis šypsosi?
-Sveikos merginos. - atsisėdo greta manęs. - Kaip jums sekasi? - jis atrodo lyg būtu kažko pavartojęs.
-Puikiai. Apsipirkome. - sukrykštavo Eleanor, o aš truputėlį atsitraukiau nuo jo su visa kėde.
-Ko tokia pikta, lėlyte? - jis prisislinko prie manęs ir apkabino per pečius. Pasimuisičiau, kad Niall patrauktų ranką nuo pečių, bet jis to nepadarė. - Aš norėčiau ją pavogti iš jūsų. - atsistojo.
-Niekur aš neisiu. - burbtelėjau.
-Eime jei nenori, kad ištempčiau. - sugriežė dantimis.
-Eik, mes parvešim tavo pirkinius. - šyptelėjo Kamila. Linktelėjau ir pasiėmusi rankinuką atsistojau nuo kėdės. Ėjome greta kai pajaučiau jo ranką apie savo liemenį.
-Patrauk rankas. - suurzgiau.
-Wouw, kokios mes piktos. - prispaudė arčiau savęs.
-Taip. Dabar sakyk ko nori iš manęs? - sustojau prie prekybos centro išėjimo.
-Nieko. - patrūkčiojo pečiais. - Man šiaip nuobodu ir neturiu ką veikti.
-Tu kvailys. - trenkiau jam iš rankinuko į ranką.
-Uoj, nemušk manęs, lėlyte. - sumurmėjo.
-Ir ką tu man padarysi? Pasiskūsi savo gėjui draugui Matew? - sukryžiavau rankas ant krūtinės.
-Uh... tai jau tie kvailiai tau papasakojo? - susiraukė.
-Tu kvailas? Aš viską mačiau pro savo kambario duris kaip rengeisi apačioje.  - suprunkščiau.
-Tai nejuokinga. - suurzgė, o aš specialiai vėl suprunkščiau ir greit buvau pakelta nuo žemės ir permesta per Niall petį.
-Tu kvailį! Nuleisk mane ant žemės! - daužiau jo nugarą ir spardžiausi kiek įmanydama.
-Stenkis nesistengusi, bet tavęs vistiek nenuleisiu. - jis ėjo per prekybos centro automobilių  aikštele nekreipdamas dėmesio į aplinkinių žvilgsnius. - Nuleisiu jei nebėgsi. - jis sustojo prie savo automobilio.
-Gerai. - sumurmėjau ir ne už ilgo pajaučiau tvirtą pagrindą po kojomis. Bėgti ar nebėgti? Ai, neapsimoka, faktas, kad Niall už mane greitesnis.
-Sėsk. - atidarė dureles. Suniurgėjusi įsėdau ir susmukau sėdynėje.
-Kur mane veži? - prabilau kai Niall išsuko iš aikštelės.
-Į labai gražią vietą. Manau, tau ten patiks, nes jūs visos mergos esat vienodos. - Horan pasuko į užmiesčio pusę, bet keistai nebijojau, kad jis mane kažkur nuveš, kur aš nežinau ir paliks. Giliai širdyje jaučiu, kad jis geras vaikinas, tik bijo parodyti savo švelniąją pusę.  Važiavome tyloje gal pusė valandos ir sustojome miškelyje prie nedidelės kalvos.
-Lipam. Neimk jokių daiktų. - paklausiau jo paliepimo ir greit išlipau iš automobilio, o jis padarė tą patį. - Eime. - sekiau paskui jį į kalvos viršų.
Užlipome ant jos ir Niall staiga sustojo. Kitoje pusėje buvo nedidelis ežetas ir visą tai supo lapuočių miškas. Tikrai gražu.
-Aš čia atvažiuodavau su tėčiu ir mama kol jie dar buvo neišsiskyrę ir ji neištekėjo už Ian. Dabar kartais atvažiuoju vienas, kai atsibosta visi tie vakarėliai ir merginos. Ši aplinka ramina - Niall atsisėso ant žolės. Stebėjausi kaip jis ramiai kalba. - Sėsk. - parodė į vietą šalia savęs. Dvejojau kelias akimirkas, bet vistiek atsisėdau.
-Čia labai gražu. - atsirėmiau rankomis į žolę.
-Sakiau, kad merginoms tai patinka. - nusivaipė. Va, vėl pasirodė senasis Niall.
-Čia bet kam patiktų. - sumurmėjau.
-Josephine nepatiko. Ji sakė, kad tai banalu, nuo to laiko aš niekenui daugiau nerodžiau šios vietos. - atsiduso. Matosi, kad vaikinui vis dar sunku kalbėti apie ją.
-Tada ji nesupranta kaip čia nuostabu. - nusijuokiau.
-Tu keista. - jis atsakė į mano juoką šypsniu ir apkabino per pečius, sukeldamas mano skrandyje drugelių kautynes....

****
Įkėliau dalį iš naujo, nes kitoms nerodo :)