Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 25

Jau 90 šios istorijos dalis ^^

*Alishos pozicija*

Dar keletą minučių giliai kvėpuodama pastovėjau, atsirėmusi į užrakintas vonios duris. Jau buvau jas berakinanti duris kai už jų pasigirdo Horan balsas.
-Alisha, žinau, kad tu čia. - greit persigalvojau ir duris palikau užrakintas. Tikėjausi, kad jis jau išėjo iš bendrabučio, bet pasirodo klydau.
-Ko nori, Horan? - atrėmiau kaktą į duris.
-Nedaužyk galvos į duris ir taip durna esi. - pasigirdo jo garsus kvatojimas, bet manęs nesugundė juoktis kartu su juo. Blondino juokas greit nutilo ir įsivyravo nejauki tyla.
-Nenori išeiti iš tos prakeiktos vonios? - praėjus kelioms minutėms vėl pasigirdo jau suirzęs Niall balsas. Tylėjau ir nieko jam neatsakiau. Norėčiau, kad jis dingtų iš šio universiteto ir viskas vėl būtų kaip anksčiau, bet žinau, kad taip nebebus. - Kas tau darosi? Tu pasikeitei nuo mokyklos. Tavo nuotaikos ir bendravimas keičiasi kiekvieną akimirką, ypač su manimi. Tu esi neprognozuojamas žmogus, Furtado.  - lėtai nuslinkau durimis ir apkabinau savo kelius. Nekenčiu savo neprognozuojamų nuotaikų kaitų ir greito susigraudinimo. Tapau tokia pat, kaip paauglystėje. Jautri viskam kas supa mane.
Girdėjau kaip Horan nueina, todėl atsistojau nuo grindų ir nusiplovusi veidą šaltu vandeniu išėjau iš vonios. Sau ramiai ėjau link svetainės, bet dvi tvirtos rankos pagavo mane už liemens ir pakėlė nuo žemės. Tai Horan. Šių kvepalų su niekuo nesumaišyčiau.
-Niall, paleisk! - muisčiausi, kad jis mane nuleistų ant žemės.
-Ne. - jis nešė pakėlęs už liemens link mano kambario. - Pasikalbėsime apie tavo slaptą pasimatymą su Thomu praeitą savaitę. - pastatė mane ant kojų ir uždarė kambario duris.
-Aš neprivalau su tavimi apie tai kalbėti. Tai nėra tavo reikalas. - sukryžiavau rankas ant krūtinės ir truputėlį papūčiau lūpas, parodydama nepasitenkinimą.
-Jis suknistai tave išdavinėjo su Lora, o tu dar su juo bendrauji. Nebūk naivi, Alisha, jis nepasikeitė ir tuo labiau per porą savaičių. - Horan suskėsčiojo rankomis man aiškindamas ir taip aiškią tiesą.
-Iš kur taip žinai? Jei tu toks, tai nereiškia, kad visi turi būti tokie patys. - atsirėmiau į lovą. Blondinas sugriebė už savo plaukų tyliai suurgzdamas.
-Nelygink manęs su kitais, nes aš nesu kiti. - iškvošė pro sukąstus dantis ir pakėlė galvą grėsmingai artėdamas link manęs. - Niekada nelygink manęs su kitais, nes aš blogesnis nei kiti.
-Tu? RIMTAI? - garsiai nusikvatojau, bet greitai nutilau, nes buvau prispausta tvirto Niall kūno prie lovos turėklo.
-Tu žinai koks aš blogas ir aš nepasikeičiau, lėlyte. - jis patraukė plaukų sruogą man nuo veido. - Žinojai, kad tik tu mane moki taip supykdyti?  - Žiūrėjau tiesiai vaikinui į akis ir mačiau kokios jos tamsios nuo pykčio.
-Manau, kad žinojau. - sumurmėjau vos girdimai. Aš kartais jo tikrai bijau. Jis arba dabar man trenks iš pykčio arba dar kažką padarys.
-Man patinka kai tu manęs pradedi bijoti. Tai taip seksualu, matyti tavo baimės pilnas akis. - jis šyptelėjo šelmiška šypsena atsitraukdamas nuo manęs. - Tu tokia juokinga, Alisha. - jis tyliai juokdamasis išėjo iš mano kambario.

Hey
Tokia trumpa dalis, bet nebuvo minčių...