Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 12

Hey hey hey.
Štai ir nauja dalis.
Kaip jau pastebėjote iš Niall pozicijos ir tokia truputį nevykusi. Mintį turėjau gerą, bet gavosi prastokai.
Įdomaus skaitymo :))

********

*Niall pozicija*

Pasiėmiau iš savo bendrabučio futbolo kamuolį ir lėtai ėjau link futbolo aikštės, kuri tokiu laiku jau turi būti tuščia. Man reikia nusiraminti ir apgalvoti ką toliau daryti po tokių grasinimų Alishai. Manau, kad aš persistengiau, bet ji buvo pati kalta, išprovokavo mane Thomas.
Numečiau kamuolį ant aikštės žolytės ir įsibėgėjęs spyriau kamuolį iš viso įniršio, kuris buvo mano viduje.

Kamuolys nuskrido tiesiai į vartus.

**** ( Prisiminimo pradžia) ****

-Nemaniau, kad taip baisiai tau viskas buvo. Atrodė, kad tu trokšti jų dėmesio, todėl ir vaidinai tokią nekaltutę. - paėmiau Alishos kairę ranką ir nuėmęs visas apyrankęs, bei laikrodį įsistebeilijau į randus, mergina norėjo patraukti ranką, bet neleidau suspausdamas ją stipriau ir priglaudžiau savo lūpas prie randų. Lūpomis pradėjau kilti iki merginos kaklo ir tada iki lūpų.

Ji neatsispyrusi įvėlė pirštus į mano plaukus ir leidosi paguldoma po manimi. Viskas vyko žaibišku greičiu. Kai jau buvome tik su apatiniais ir kai aš iš džinsų kišenės išsitraukė mėlyną pakelį Alishos kūnas išsitempė. Jaučiau jos menką baimę, bet nežvilgtelėdamas į merginą dantimis praplėšiau pakelį ir viską susitvarkęs užguliau ją nuimdamas apatinius.
-Tu dar nekalta? - linktelėjo. - Taip ir maniau. - pusė lūpos šyptelėjau. - Aš pasistengsiu, kad neskaudėtų, lėlyte. Nebijok taip. Aš būsiu švelnus. - suglaudžiau mūsų lūpas įeidamas į ją. Į mano lūpas Alisha išleido skausmo aimaną. Stengiausi judėti lėtai kol jos kūnas atsipalaidavo ir manau baigėsi skausmas. Elgiausi su ja lyg su porceliane lėle, lyg bijodamas ją sulaužyti.
Tvirtai pasirėmiau prie jos galvos ir užtikrintai judėjau prikandęs lūpą arba vis pabučiuodavau mažutei į kaklą. Po tvirtų mano judesių mergina suklykė pirmą kartą gyvenime pasiekusi orgazmą. Tai velniškai gera girdėti.
Mano tvirtas kūnas sukrito ant jos, gležnutės ir padėjęs galvą Alishai ant peties giliai kvėpavau kai mergina savo ruoštu įvėlė pirštus į drėgnus mano plaukus. Tai taip malonu.

**** (Prisiminimo pabaiga) ****

-Aaaa! - garsiai surikau kai mano pasamonėje šmėstelėjo pirmoji mūsų naktis praleista kartu. Aš buvau toks laimingas su ja.
Sviedžiau kamuolį tolyn ir atsitūpiau. Atrodo, kad mano galva tuoj plyš. Mano galvoje tik ir sukosi mūsų mielos akimirkos kartu.

**** ( Prisiminimų pradžia) ****

-Parvežiau tau kai ką iš Ispanijos. - iš kišenės išsitraukiau melsvą dėžutę.
-Kas čia?
-Pasidabruotos apyrankės man ir tau. Nežinojau kokia tavo mėgstamiausia spalva, tai paėmiau juodas, odines. - įšėmiau iš dėžutės apyrankes ir uždėjau jai bei sau.
-Ačiū. Man ji jau patinka. - šyptelėjo apžiūrėdama apyrankę.
-Taip ir maniau, kad patiks. - pavarčiau akis. - Aš alkanas. Eime pasidarysime ko nors valgomo.
-Šiaip aš. - parodė į gipsą. - negaliu taip lengvai lakstyti.
-Tai čia ne bėda. - greit iššokau iš lovos ir apibėgau aplink ją. - lipk, beždžionėle. - atsitūpiau prie lovos nugara į ją.
-Ne, aš sunki.
-Nejuokauk ir lipk ant mano nugaros. - atsiduso ir nebesipriešindama užsikorė ant mano nugaros. Prilaikydamas jos kojas atsistojau. - Sakiau, kad nesunki, tas gipsas sveria tiek pat kiek tu.

------------

-Tu kažkoks keistas. Prieš porą mėnesių tau ant visko buvo nusispjauti, svaidei kandžias replikas mano pusėn, o dabar rūpiniesi manimi,  nebenešioji auskarų ir šiaip esi labai pasikeitęs.
-Tu mane verti keistis, nežinau kaip, bet verti ir gal būt tai į gerą. - šyptelėjau.
-Tikiuosi. - apkabino tvirtai mane. Tai ganėtinai keista. Aš prie to nepratęs.
Horan, jei būsi su Alisha priprask. Sumurmėjo mano pasamonė.

--------------------

-Ir...viskas. - padėjo visus lapus į stalčių ir atėjo iki lovos. - Kaip man sunku su tuo gipso luitu ant kojos. - atsigulė į kairę lovos pusę ir prisislinko prie manęs.
-Man tai ne. - užsikėliau ją ant savęs ir apklojau antklode. - Dabar jau gali miegoti. - patraukiau plaukus jai nuo veido.
-Labanakt, Niall. - apkabino savo gležnomis rankutėmis mane.
-Labanakt, gražuole...

**** (Prisiminimų pabaiga) ****

-Velnias!! Gali ji dingti iš mano atminties ir gyvenimo?! - spardžiau vartus iš visos turimos jėgos. Noriu pamiršti viską. Visi prisiminimai kelia jausmus į paviršių, o aš jų nenoriu. Aš nebenoriu jos mylėti. Jei negaliu jos turėti, neturiu ir mylėti. Ji man turi būti mirusi.
Nekenčiu jos ir tuo pačiu jaučiu kažką.
Išsekęs atsirėmiau į vartus ir jais nuslydau ant žolės įveldamas pirštus į plaukus. Atrodo, kad galiu nusirauti juos iš tų nervų.
Nekenčiu savo gyvenimo. Jis toks knisantis. Antra ir tai nesėkminga meilė. Kodėl visos nori mane tik sužlugdyti?
Užsimerkęs silpnai trankiau galvą į vartus. Reikia atsiprašyti Alishos arba dingti iš šio universiteto. Geriausias antras variantas...

*******

Nepamirškite palikti nuomonių :*

⬇⬇⬇⬇⬇