Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 41

*Alishos pozicija*
-Ačiū už puikiai praleistą laiką. - padėkojau kai sustojome ant tiltelio parke, išsiskyrimo vietoje.
-Tai tau ačiū. Buvo nuostabi popietė. - išsišiepė. Jis rimtai džentelmenas, jis toks mandagus ir išauklėtas.
-Gerai, aš jau eisiu. - šyptelėjau ir perbėgau pirštais per plaukus.
-Kada dar susitiksim? - atėjo kelis žingsnius arčiau manęs. Truktelėjau pečiais, nes atvirai nežinau kada dar susitiksime.
-Norėčiau susitikti su tavimi dažniau. Tu esi nuostabi mergina. - jo tvirta ranka apjuosė apie mano liemenį. Kažkodėl dėl to neprieštaravau, turėjau pamiršti Niall.
-Dėkoju. - mano skruostai nusidažė rausva spalva.
-Gerai, turiu bėgti. Studijų namų darbai laukia. - pakštelėjo man į skruostą.
-Iki. - išsišiepiau iki ausų ir pasisukau link namų.
Vos ne pasišokinėdama ėjau per parką, jaučiausi lyg ant sparnų. Jis toks nuostabus vaikinas, bet nesąmonė, kad Niall užima visas mano mintis. Norėčiau jį išmesti iš savo galvos ir pamiršti jį lyg nieko nebūtų buvę.
Staiga atsitrenkiau į kažkieno krūtinę. Kelis kartus greit sumirksėjau ir pakėliau akis. Tai buvo Niall su šypsena per visą veidą.
-O tu... - nutęsusi apėjau jį ir žingsniavau link namų, bet mane sustabdė jis sugavęs mane už riešo ir atsukęs į save. - Ko nori?
-Nebendrauk su juo. - prisitraukė mane arčiau savęs.

-Ir kodėl gi? – pašaipiai nusivaipiau.

-Jis yra paleistuvis. – Niall tvirtai laikė suspaudęs mane už alkūnės ir net neketino paleisti.

-Kaip ir tu. Paleisk mane. – išsilaisvinau iš jo gniaužtų. – Esu tikra, kad jis viskuo geresnis už tave. – Žodžius spjaute išspjoviau, nes jis pradėjo mane erzinti. Kur tik aš, ten ir jis.

-Neerzink manęs, Alisha. – suurzgė ir pagriebė mane už riešo, kad nepabėgčiau. – Kad daugiau nematyčiau tavęs su juo, nes kitaip neatsakau už savo veiksmus.

-Papasakok Sierrai, nes man nerūpi, tai yra mano gyvenimas ir mano pasirinkimas ar bendrauti su kažkuo, ar ne.

-Užsičiaupk. - Niall kelioms akimirkom užsimerkė.

-Tai jau tiesa tau bado akis? – pasišaipiau.

-Uh užsičiaupk arba pats užčiaupsiu. – spustelėjo stipriau mano riešą.

-Užčiaupk. – suurzgiau ir tada pasigailėjau savo žodžių.

Jis mane pabučiavo. Jis mane suknistai pabučiavo! Niall stipriai spaudė mano rankas kai aš stengiausi ištrūkti iš jo gniaužtų. Muisčiausi kol pavyko ištrūkti. Pažvelgiau į jo ryškiai mėlynas akis ir užsimojusi trenkiau antausį. Niall galva pasisuko į kairę pusę ir jis greit susiėmė už skruosto.

-Nedrįsk daugiau manęs bučiuoti! – užklikau ir greit nužingsniavau namo palikdama jį vieną stovėti parke. Jis yra toks suknistas kvailys. Turi merginą ir bučiuoja per prievartą svetimą, nekenčiu tokių žmonių.

Alisha, nemeluok sau, tu jį vis tiek myli. Sumurmėjo man pasąmonė.

Papurčiau galvą ir pravėriau namų duris. Mane pasitiko laiminga mama.

-Mieloji, savaitgalį persikelsime į naujus namus. Gatvės pradžioje. Žinau, tau bus keliomis minutėmis toliau mokykla, bet kaip nors ištversim, ar taip? – Kas jai per galvą trenkė, kad ji tokia laiminga.

-Gerai, mama, aš dabar neturiu nuotaikos. Pakalbėsim rytoj prie pusryčių stalo. – greit nusispyrusi sportbačius užbėgau į savo kambarį.

*Niall pozicija*

-Nedrįsk daugiau manęs bučiuoti! – Alisha užkliko per visą parką, taip atkreipdama visų žmonių dėmesį, ir greit nužingsniavo palikdama mane stovėti vieną.

-Ko spoksot?! Nematėt mergos pykčio priepolių?! – užrikau ant trylikos- penkiolikos metų paauglių, kurie spoksojo visą tą laiką, kai susistabdžiau Alisha. Jie greit išsilakstė. Sakiau, kad manęs visi čia bijo.

Dar kelis kartus patryniau savo degantį skruostą ir atsisėdau ant atokiausio parko suoliuko, kad galėčiau nieko netrukdomas parūkyti. Išsitraukiau pakelį cigarečių, įsikandau vieną į dantis ir ieškojau žiebtuvėlio. Velnias, tikriausiai automobilyje iškrito.

-Pridegti? – prieš save išvydau žiebtuvėlio liepsną. Pakėliau akis. Prieš mane stovėjo Joe.

-Nors ir kaip tavęs nekenčiu, bet taip. – prisidegiau cigaretę, Joe prisidegė savąją ir atsisėdo greta.

-Užjaučiu tave, bet Alisha bus mano, kad ir kaip tu jos norėtum. Aš turiu daugiau šansų. – rudaplaukis išpūtė dūmų kamuolį į orą.

-Kol sužinos koks esi, tada bėgs neatsigręždama nuo tavęs. – pasirėmiau rankomis į kelienus.

-Kaip nuo tavęs prieš keliolika minučių? – suprunkštė, o aš sukandau dantis iš įniršio. – Manau, aš tokios gėdos nepatirsiu. – dar kartą nusikvatojo.

Aš greit numečiau cigaretę ir pašokęs už kaklo prispaudžiau Sugg prie suoliuko.

-Nesiartink prie jos, nes kitaip neatsakau už savo veiksmus. – suurzgiau.

-Kažkodėl aš tavęs nebijau. – išsišiepė.

-Surizikuok ir sužinosi ką aš galiu. – paleidau tą pašlemėką ir nuėjau link savo automobilio.

****

Labutis!!!

Štai ir nauja dalis jūsų dėmesiui!

Kaip ir pastebėjote jau kuriu 3 istorijas, tad tikėkitės dalių rečiau, na, nebent netingėsiu ir parašysiu per dieną visas. :)

Dabar laukiu jūsų nuomonių :*

With love An Irish Wife <3