Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 23

*Alishos pozicija*

-Šiandien tuo paskaitas baigiame! - Treneris šiais žodžiais pabaigė pamoką ir visi puolė prie savo sportinių krepšių, o aš niekur neskubėdama tvarkiausi. - Alisha, kai susitvarkysi prieik. - už savęs išgirdau dėstytojo balsą ir nežymiai linktelėjusi persimoviau atgal į savo baltus sportbačius ir susidėjau visus daiktus į krepšį.
-Dėstytojau, norėjote pasikalbėti? - priėjau prie mokytojo, kuris buvo su telefonu, atsirėmęs į sieną.
-Tau ne dėstytojas, o Alperen. - šyptelėjo, bet greit surimtėjo. - Na gal tai kvailai skambės, bet gal norėtum po visų paskaitų išgerti su manimi kavos? - pasikasęs kaklą šyptelėjo kvaila šypsenėle. Nejau dėstytojas kviečia mane į pasimatymą?
-Na man dabar paskaitos baigiasi. - iš mano balso galima buvo suprasti, kad buvau labai sutrikusi dėl jo tokio pasiūlymo.
-Aš dar keletą paskaitų turiu, tai jei nori, galėtume kokią penktą valandą susitikti pačiame Hamptone, nes nesinori kalbų universiteto miestelyje. - susikišo rankas į treninginių kelnių kišenes.
-Galėtume. - šyptelėjau. - Centre yra kavinukė, tai tada ten. - Mokytojas linktelėjo. - Eisiu aš jau.
-Iki pasimatymo, Alisha. - pasiėmiau tašę ir išėjau iš sporto salės. Lėtai žingsniavau šaligatviu ir jau pradėjau gailėtis, kad sutikau dėl pasimatymo. Jis dėstytojas, o aš mokinė, tai nėra normalu. Čia tas pats, kaip buvo ir su matematikos mokytoju, bet bent tiek gerai, kad dėstytojas prie manęs nepriekiabiauja, kaip pastarasis darė.

****Prisiminimų pradžia****

-Žinojai, kad tu labai graži mergina? - mano ausis pasiekė mokytojo balsas kai užsikišau už vienos iš jų plaukų sruogą.
-Dėkoju. - šyptelėjau, bet nesistengiau į tai kreipti dėmesio.
-Nėra už ką dėkoti. - pašokau iš vietos kai pajaučiau mokytojo ranką ant savo kojos. Eleanor buvo teisi, jis mane ne dėl matematikos kvietė.
-Mokytojau, tai nederama. - sumikčiojau. Kas per?! Aš niekada nemikčioju.
-Alsiha, man tik dvidešimt vieneri, todėl nėra nusikaltimas man bendrauti su abituriente. - Mr Richard atsistojo nuo suolo su šypsena.
-Tačiau, jūs mokytojas, o aš mokinė. - sukaupiau visą drąsą, kitaip jis mano silpnumu pasinaudos.
-Tai nėra baisu. Tau paskutiniai metai. Nebent tau patinka Horan. - patrūkčiojo pečiais.
-Kas?! Horan?! Nejuokaukit. - net nepajutusi nusikvatojau.
-Tai va, o aš irgi jaunas, manau gražus, bent taip visos mokinės sako. - mokytojas artėjo link manęs, o aš traukiausi kai buvau priremta prie sienos.
-Mokytojau. - sumikčiojau.
-Tau Michael. - šyptelėjo. Nuo mokytojo sklido stiprių kvepalų ir kavos kvapas. - Alisha, nejau bijai manęs? - susiraukęs paglostė mano skruostą.
-Ne. - sumurmėjau žiūrėdama į jo švarką.
-Tai gerai. - pajaučiau mokytojo lūpas ant savo skruosto. Visas mano kūnas pašiurpo. Po akimirkos mokytojas atsitraukė ir nuėjo prie savo stalo palikdamas mane stovėti prie sienos.

----------

Šiaip turėjo būti tik 70%, tačiau dėl tavo gražaus veidelio aš pakėliau pažymį. - mokytojas išsitiesė ir keliais žingsniais priartėjo prie manęs. Nugurgiau seilę ir paėjau kelis žingsnius atgal.
-Aš pasitaisysiu. Dabar galiu eiti? - traukiau link durų. Noriu kuo greičiau iš čia dingti.
-Ne, negali. Mes nepabaigėme, ką buvome pradėję vakarėlyje. - jis vis labiau artėjo, o aš traukiausi atgal. Dar keletas žingsnių ir mano nugara susidūrė su durimis. Nežiūrėdama bandžiau užčiuopti rankeną kol mokytojas artėjo link manęs prikandęs apatinę lūpą.
-Nesivargink. Užrakinta. - jis pasirėmė viena ranka prie mano galvos. Žiūrėjau į jo akis ir jaučiau kaip virpu nuo baimės. - Kokia tu graži mergina. - pajaučiau mokytojo ranką ant savo kojos, po uniforma. - Manau mums kas nors pavyktų. - giliai šnopavau kol mokytojo ranka kilo aukštyn. Bijojau net pajudėti, nežinia ką jis man gali padaryti.
-Jūs mokytojas aš mokinė. Negalima taip elgtis. - sumurmėjau vos girdimai.
-Galima. Tau tuoj aštuoniolika. Skaičiau tavo kaip mokinės bylą. - vyriškis, nors jis labiau buvo panašus į vaikiną palinko link mano kaklo ir išpūtė šiltą orą. Stovėjau it įbesta ir žiūrėjau į langą. Greičiau tas košmaras pasibaigtų.
Jaučiau švelnius mokytojos bučinius kai suskambo mano telefonas, privertęs jį atsitraukti.

**** Prisiminimų pabaiga****

Papurčiau galvą nuvydama blogas mintis apie matematikos mokytoją ir toliau spardžiau mažą akmenuką, kuris pasimaišė mano kelyje.
Neužilgo įėjau į namus ir patraukiau link antro aukšto.
-Sveikos, merginos. - pasisveikinau su visomis merginos, kurios valgė pietus, praeidama pro virtuvę ir nužingsniavau tiesiai į savo kambarį. Gal vis gi neiti man ten? Bet kaip atrodys jei nepasirodysiu?
Numečiau tašę ant žemės ir nukulniavau tiesiai į vonią.
Už pusantros valandos jau buvau beveik pasiruošusi keliauti į tariamą pasimatymą, nors nenorėjau.
-Aš išeinu! - nusileidau į apačią ir surikusi merginoms išėjau iš bendrabučio, link savo automobilio, nes tikrai neisiu dviejų kilometrų iki centro.

<...>

Sustojau aikštelėje ir išlipusi iš automobilio patraukiau link kavinukės, kurioje turėjome susitikti. Įėjusi apsižvalgiau, nuošaliau pamačiau mokytoją, jis man pamojo nusišypsodamas.
-Labas.- Alperen pasisveikino.- nori ko nors? Aš užsakysiu.
-Hmm..taip, dvigubą latte su karamele. -tariau atsisėdusi patogiau. Mokytojas pakilo ir nuėjo užsakyti man ir sau gėrimų.
Netrukus jis grįžo nešinas dviejais puodeliais kavos.
-Ačiū,-padėkojau ir priglaudžiau puodelį prie lūpų. Jaučiausi nejaukiai, sėdžiu kavinėje su savo šokių dėstytoju...
-Alisha?-mano mintis nutraukė mokytojas.
-Taip?-šyptelėjau.
- Žinau, kad tau nejauku, nes aš tavo mokytojas,-jis nudelbė akis į stalą. Su kasdieniais drabužiais jis dar gražesnis ir atrodo žymiai paprastesnis. -bet manau, kad mes galime buti daugais, tiesa?-jis pakėlė savo mėlynos spalvos akis į mane.
-Žinoma,-tariau kiek atsipalaidavusi. Atrodo nuo širdies nusirito akmuo paaiškėjus, kad jis nori būti tik draugais.
-Ir tave pasikviečiau, nes noriu pasiūlyti, gruodžio pradžioje vykti į šokių čempionatą Europoje, jei spėtume pasiruošti ir aišku, jei tu sutiktum. - mokytojas įsmeigė žvilgsnį į mane. - Tu gera šokėja, manau kažkas išeitų.
-Čia toks svarbus renginys ir aš nemanau, kad esu tokia profesionali proginių šokių srityje. - atsidusau.
-Mes galime ruoštis ir jei jausi, kad nepavyks, tada tiesiog nevyksim. - po dėstytojo žodžių kelias akimirkas tylėjau ir tada nežymiai linktelėjau sutikdama...

Jei pamiršot kaip atrodo dėstytojas :)

Sunkiai, bet vis tiek štai dalis jūsų dėmesiui.

Jei ne HarrydarlingNr1, būčiau neparašiusi šiandienai. Pasekit ją, nes gal kada nors sulauksit mūsų bendro darbo ;)(Ji manęs nekęs, kad vėl ją miniu)
Būkit dėkingos jai...

Dabar laukiu ilgų nuomonių :*