Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 42

*Alishos pozicija*

-Palauk. - jis sustabdė mane. - Žinau, kad to neprisiminsiu ryt, bet privalau pasakyti, kai visi mane girdi, aš tave įsimylėjęs iki ausų, Alisha. - Aš, kaip ir visi kiti, aiktelėjome dėl Niall pasakytų žodžių.  Atsisukau į Horan išpūtusi akis ir stengiausi suvirškinti visą informaciją. Nejau jis rimtai ir nuoširdžiai tai pasakė? Ne, tai negali būti tiesa.
Taip, jis su manimi pradėjo elgtis gražiai ir švelniai, bet jis negali manęs iš naujo pamilti, tai neįmanoma.
-Eime miegoti. - jis nekreipdamas dėmesio į mano žvilgsnį, susvirduliavo vietoje ir paprašė Liam pagalbos, užlipti į antrą aukštą.
Liam persimetė jo ranką per pečius ir nuvedė link laiptų, o aš, kaip uodegėlė, nusekiau paskui, kitaip būčiau turėjusi atsakinėti į jiems iškilusius klausimus.
Payne pasodino Niall ant lovos krašto ir palinkėjęs labos nakties išėjo iš mano kambario.
Padėjusi savo megztuką ant kėdės, priėjau prie, sėdičio, tiksliau, jau snaudžiančio, Niall.
-Nusirenk ir tada galėsi miegot. - pritūpusi numoviau jo sportbačius ir numečiau juos prie durų. Jis kažką neaiškiai burbėdamas nusivilko savo palaidinę ir nusviedė ją kažkur. Su mano pagalba jis nusimovė džinsus ir atsigulė į lovos vidurį.
Apklosčiusi jį sutvarkiau viską ir pati nuėjau praustis.

*Niall pozicija*

Jau buvau prabudęs apie valandą. Visą laiką ramiai pragulėjau ir glosčiau miegančios Alishos plaukus, kuri buvo prie pat manęs.
Buvo keista, kad nejaučiau jokių pagirių, nors vakar gėriau, kaip koks arklys. Taip, aš prisimenu, kad visiems pasakiau jog myliu šią brunetę ir to nesigailiu, visi žodžiai buvo grynų gryniausia tiesa. Blaivas tikrai nebūčiau pamynęs savo principų ir nebūčiau visko pasakęs.
-Labas rytas. - pro durų plyšį pasirodė rudų plaukų kupeta, Harry. - Valgysit pusryčius?
-Taip. Kai Alisha atsikels atesim. - jis linktelėjęs dingo. - Alisha. - atsisėdęs silpnai ją pakračiau. - Alisha, kelkis.
-Nenoriu. - ji apsivertė ant kito šono ir paslėpė galvą po pūkine antklode.
-Kelkis, Harry pusryčių mus kvietė. - pirštų galiukais glosčiau jos kaklą, o ji vis pasimuistydavo.
-Gerai gerai keliuosi. - patraukė mano ranką sau nuo kaklo ir išlipo iš lovos. Ji vis dar vilkėjo tuos pačius, juodus mano "Nirvana" marškinėlius. Nejučiomis prikandau lūpą išsišiepdamas. - Tai gal pats kelkis? - ji atsisuko į mane, sustojusi prie spintos.
-Gerai. - išlipau iš lovos ir apsirengiau vakarykščius drabužius.
-Kitą savaitę vykstu į Londoną penkioms dienoms. - ji greit įsispraudė į siaurus, mėlynos spalvos, plėšytus džinsus. Susiraukiau nesupratęs ką ji ten veiks. - Man varžybos su mokytoju Alperen. - užsivilko nertą crop top ir įsispyrė į šlepetes.

-Eime pusryčiauti? - ji sustojo prie durų ir atsisuko į mane. Linktelėjau nuvydamas mintis apie to mokytojo norus ir nusekiau paskui merginą apačion, kur jau girdėjosi šurmulys ir visų balsai.
-Lavas rytas! - ji garsiai, visus perrėkdama, pasisveikino ir atsisėdo ant laisvos kėdės, prie stalo, o aš greta jos. Mano nuotaika staiga subjuro išgirdus, kad Alisha važiuos su tuo mokytoju visai savaitei į Londoną.
Prieš mano nosį atsirado lėkštė su kiaušiniene ir kumpiu. Šyptelėjau Hannah padėkodamas ir pasiėmiau šakutę valgyti.
-Kodėl toks tylus, Niall? - Louis kumštelėjo man į ranką.  Pakėliau akis į vaikiną. Jo veide puikavosi milžiniška šypsena, o akys švytėjo, kaip ir Hannah. Kažkas tarp jų vyksta, esu tuo tikras.
-Nieko, viskas gerai, manau. - šyptelėjau pasiremdamas ranka galvą.
-Nemanau, kad viskas gerai. - Alisha paglostė mano koją. - Tu keistas šiandiena.
-Pats keistai jaučiuosi, bet nieko tokio. - įsidėjau į burną paskutinį kiaušinienės gabaliuką į burną.
-Pasikalbėsime vėliau, gerai? - linktelėjau paimdamas jos ranką, kuri ilsėjosi ant mano kojos ir supyniau mūsų abiejų pirštus po stalu.

Atsiprašau, kad trumpa dalis, bet sergu, tai sunku rašyti :))

NUOMONIŲ :*