Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 42

*Alishos pozicija*
Šiandien buvo keisčiausia ir manau prasčiausia diena per visą tą laiką kol aš gyvenu Birminghame. Nei vieno iš mano draugų, mūsų šutvės, nebuvo mokykloje ir nei vienas man neatsakė į žinutes. Mama irgi kažkur buvo jau dingusi kai aš atsikėliau, išvis kai persikėlėme į naujus namus ji retai būna namuose. Manau ji susirado kažkokį vyriškį.
Yeah, geriausias aštuonioliktas gimtadienis.
Vienintelis geras dalykas, tai Joe pasikvietė "šventinių" pietų, o kas nuostabiausia gavau didelį glėbį gėlių.
Atrakinau laukines duris ir išėmusi raktą įėjau į vidų. Namuose kaip visada buvo tamsu ir mamos nebuvo. Nusispyriau batus ir pasikabinusi paltą nuėjau į svetainę, surasti vazos gėlėms.
-Velnias. Kur tas suknistas jungiklis? - sumurmėjau sau po nosimi kai niekaip neradau šviesos jungiklio svetainėje. Niekaip nesusigaudau naujuose namuose dar. Pagaliau apčiuopiau jungiklį ir įjungiau šviesą.
-Staigmena!!! - prieš mane išdygo visi mano draugai ir jų riksmas privertė mane net suklykti ir išmesti gėles iš rankų.
Svetainė buvo beveik tuščia, stovėjo tik sekcija ir gėlių vazonai.
Prieš mane stovėjo gal dešimtis žmonių. Per visas lubas buvo rožinės spalvos balionai, ant raikštelių galų nuotraukos, spėju mano su jais. Jack ir Liam laikė milžinišką tortą su Disneyland, nes mano amžina svajonė ten nuvykti. Kamila ir Harry laikė milžinišką glėbį gėlių, o kiti visokias dovanas nuo krūvos saldumynų iki meškinų.
-Vajej. - užsidengiau delnu burną ir laikiau ašaras.
-Atsiprašau, kad palikom tave vieną mokykloje. - numetusi meškiną, prie manęs pribėgo Ema ir apkabino. - Su gimtadieniu, saulyt.
-Ačiū. - apkabinau ją.
Visi mane sveikino. Aišku, kaip aš susilaikysiu neverkusi. Tiksliau, verkiau visą laiką.
-Nu, verksnike, užpūsk. - prie manęs atnešė tortą. - Bet iš pradžių sugalvok norą. - mane sustabdė Liam balsas. Linktelėjau ir galvoje sukosi mintis, kad noriu nukeliauti į DisneyLand. Žinau, tai vaikiška ir kvaila.
Stipriai įkvėpiau ir užpūčiau visas žvakes vienu ypu.
-------
Sėdėjau terasoje, krėsle ir žiūrėjau į dangų. Stengiausi pabėgti nuo trankios muzikos, kuri nežinia kiek laiko jau grojo. Iš ramaus draugų pasibuvimo, viskas pavirto į Birminghamo tūsą.
Mama buvo grįžusi ir padovanojo man naują automobilį ir ne už ilgo išlėkė pasiteisindama, kad leidžia man pasilinksminti bent kartą gyvenime.
Dabar mielai išpabandyčiau naują automobilį, bet buvau įkaušusi ir dar negavau teisių, todėl dabar kiurksau terasoje per savo vakarėlį.
-Labas. - prie manęs atsisėdo Niall. Ką jis čia veikia? Šito vaikino aš nemačiau jau gerą mėnesį neskaitant mokyklos. Jis pagaliau nebesikiša į mano gyvenimą ir manau leidžia rutuliotis mano ir Joe santykiams.
-Labas. - šyptelėjau ir toliau stebėjau žvaigždėtą dangų.
-Su gimtadieniu. Dar nepavėlavau, nėra dvyliktos.- prieš savo akis išvydau rožinį voką.
-Kas čia? - paėmiau jį į rankas.
-Pažiūrėk. - išsišiepė. Linktelėjau ir praplėšiau voką. Ten buvo du kelialapiai savaitei į Paryžių, DisneyLand. Mano lūpos sudarė o formą ir pažiūrėjau į jį.
-Jie labai brangūs. - sumikčiojau. Nejau didžiausias šiknius mano gyvenime išpildys mano didžiausią norą?
-Taigi čia tavo aštuonioliktas gimtadienis, pirmas ir paskutinis toks. - patrūkčiojo pečiais.
-Negaliu jų priimti. - papurčiau galvą nesutikdama.
-Paimk neerzinusi manęs. Dovanos negrąžinamos. - Niall prisimerkė.
-Su viena salyga paimsiu. - įdėjau kelelapius į voką.
-Nu ir kokia? - jis atsisuko veidu į mane.
-Jei važiuosi su manimi. Vis gi tu man padovanojai du, o aš viena. Ir jei ant tavęs nepyks tavo mergina, Sierra. - prikandau lūpą ir jau manau pasigailėjau dėl šio pasiūlymo.
****
Sunkiai, bet parašiau dalį.
Kažkaip sunku prisiversti ir  pradėti vis rašyti dalis.
Dabar laukiu nuomonių :*
With love an Irish wife ❤