Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Alishos pozicija*
-Ne, šiandien man paskutinė pamoka iki atostogų ir tada laisvė iki rugpjūčio pabaigos. - prispaudžiau petimi mobilųjį ir pasiėmiau į rankas karštos kavos puodelį. -Kodėl aš nesirinkau pedagogikos? Tau taip lengva, padirbi su mažais vaikais iki pietų ir viskas, o aš čia ariu nuo ryto. - atsiduso Hannah.
-Nepamiršk, kad dar vakarais dirbu su paauglėmis po keletą valandų. – gurkštelėjau kavos ir atsisėdau prie didelės palangės virtuvėje, kuri mano bute, atstoja stalą.
-Gerai nesiginčysiu. Turiu eiti, mano metro atvažiavo. Susiskambinsime kitą dieną. – pabaigusi pokalbį išgėriau rytinę kavą ir susirinkusi visus reikiamus daiktus išėjau iš buto, link savo automobilio. Negaliu vėluoti į paskutinę pamoką šiandien, visgi ji vyks su mano mažaisiais mokiniais.
Susidėjau daiktus į automobilį ir įsėdusi į jį išvažiavau iš kiemo, link pradinės mokyklos, kurioje dirbu jau beveik metai ir nesigailiu, kad pasirinkau darbą su mažaisiais, nes įdomu matyti, kaip jie auga tavo akyse ir tobulėja. Mama man sakė, kad geriau dirbčiau su paaugliais arba siekčiau karjeros šokių srityje, bet tos nelemtos nepavykusios tuoktuvės su Niall , sugadino mano gyvenimą, bent laikinai.
**** Prisiminimo pradžia ****
-Alisha, ar sutinki imti Niall Horan į vyrus ir mylėti jį laimėje ir nelaimėje, kai bėda ištiks ar ligos prispraus, iki gyvenimo pabaigos? -Taip. -aš linktelėjusi ir užmovusi vestuvinį žiedą, spustelėjau Niall ranką ir nusišypsojau. -Niall, ar sutinki imti Alisha Furtado į žmonas ir mylėti ją laimėje ir nelaimėje, kai bėda ištiks ar ligos prispraus, iki gyvenimo pabaigos? – Niall žiūrėjo į pastorių tylėdamas, bet greit užsimerkė ir įkvėpė oro, lyg norėdamas kažką pasakyti, bet negalėdamas. Skrandyje pradėjau jausti nemalonų jausmą, kuris parodė, kad kažkas dabar nutiks blogo. -Niall? – susiraukiau vis dar nesulaukusi atsakymo iš jo lūpų. -Alisha, negaliu. Aš labai atsiprašau.- Niall papurtė galvą paleisdamas mano ranką. Visą mano kūną išmušė šaltas prakaitas. - Aš negaliu. Atleisk, aš tam dar nepasiruošęs. – Jis dar kartą papurtė galvą ir apsisukęs išbėgo iš bažnyčios, palikdamas stovėti mane vieną, prieš visus svečius ir pastorių.
**** Prisiminimo pabaiga ****
Po jų norėjau prasmegti skradžiai žemę ir išvis nieko nebedaryti, bet po gerų poros mėnesių pradėjusi mokinti vaikus, atsigavau ir gyvenu laimingą gyvenimą iki dabar ir tikiuosi, kad dar ilgai būsiu tokia laiminga, kokia esu iki šiol.
Nuvijusi blogas mintis šalin įvažiavau į mokyklos kiemą ir pasiėmusi daiktus nužingsniavau vidun, nes iki pamokos liko penketas minučių.
-------
Sėdėjau ant scenos salėje ir laukiau kol mokytojos atves visus pirmokus paskutinei pamokai. Už mano akių užkliuvo blondinukas, kuris sėdėjo ant kėdės ir nuleidęs galvą siūbavo kojytėmis. Jis visada lanko pas mane pamokas, bet man sunkiai sekasi įsiminti visų vardus, o šis kaip tik išgaravo iš mano galvos.
-Ei, kas nutiko? – pakilusi nuo scenos, priėjau prie berniuko ir atsisėdau greta. Berniukas pakėlė akis į mane. Prisiminiau, Theo. Ji visada atskirdavau iš tų ryškiai mėlynų akių ir šviesiu plaukų, kurie sudarė tobulą derinį.
-Viskas gerai, mokytoja. – jis žaidė su savo pirštais.
-Theo, gali man pasakyti, aš prižadu tylėsiu ir niekam nesakysiu nei žodžio. – nusišypsojau.
-Pas mus savaitę yra mano dėdis ir jis vedasi kažkokias kitas tetas kas vakarą ir vakar vakare mano tėvai su juo labai susipyko. Aš sėdėjau ant laiptų ir viską girdėjau, mano dėdis vartojo labai negražius žodžius ir pasakė, kad nekenčia mano tėčio ir kad jis labai pasikeitė, kai atsiradau aš, ir tai viską sugadino. Po to, dėdis svirduliuodamas išėjo iš namų. – Theo pradėjo nervingai kramtyti lūpą.
-Kartais suaugę pasipyksta, bet nieko tokio, susitaikys. Viskas bus gerai, nesijaudink. – pavėliau berniuko plaukus. Nesuprantu, kaip galima sakyti, kad vaikas yra blogai ir dar toks mielas berniukas, kaip Theo. Norėčiau pasikalbėti su jo tėvais, dėl tokio nevaldomo jo tėčio brolio elgesio.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Niall pozicija*
-Noriu, kad iš čia išsikeltum, mums pakaks tokio tavo pasisvečiavimo. Theo vakar viską girdėjo ir klausė kodėl dėdė Niall jo nemyli. – man tik įžengus į virtuvę prabilo Greg žemu balso tonu.
-Kodėl? – nesupratęs atsisėdau priešais jį. Greg išvis pasidarė kažkoks nervingas pastarąją savaitę, nors aš tik nueinu į klubą ir grįžtu sau ramiausiai vienas, bent aš taip manau, nes nieko neprisimenu iš praeitų naktų.
-Tu vakar pasakei, kad nekenti manęs ir kad Theo yra klaida mano gyvenime. Tu neturi teisės tokių dalykų sakyti nei apie mane, nei apie mano vaiką, nors ir esi mano vienintelis brolis, todėl malonėk, kad per valandą neliktų tavęs čia nė kvapo. – jis išėjo iš virtuvės.
-Greg, aš neturėjau to omenyje, vakar buvau labai piktas ir išgėręs. – pakilau nuo kėdės ir sekiau paskui brolį. Jis negali manęs taip išmesti.
-Tu visada būni išgėręs ir plius pasakei, kad tavo krikštasūnis klaida. – jis sustojęs atsisuko.
-Aš atsiprašau, žinai, kad aš jį labai myliu. Jei dar kartą taip nutiks, pats išeisiu. – Greg atsidusęs linktelėjo. – Ačiū tau labai. Galiu šiandien Theo pasiimti iš mokyklos?
-Gerai, pirmą valandą turi jau ten būti, nevėluok. Ir man įdomu kodėl tu negyveni savo bute, miesto centre.- Jis pasiėmęs darbo lagaminėlį išėjo iš namų, o aš iškart užlipau viršun, į savo kambarį, persirengti.
*Alishos pozicija*
-Theo. – susistabdžiau berniuką po pamokos. – Tavęs tėtis atvažiuos pasiimti? – jis greit palinksėjo. –Aš norėčiau pasikalbėti su tavo tėčiu.
-Ar aš kažką padariau? – jis sukando apatinę lūpą, kuri jau pradėjo drebėti.
-Ne, viskas gerai, man tiesiog reikia su juo pasikalbėti. Susiruošęs ateik į salę ir abu nueisime, gerai? – Theo linktelėjęs išbėgo iš salės. Aš turiu pasikalbėti su jo tėvu arba mama, kad jie nesipyktų vaikui girdint, tai jam didelė trauma, bent man taip atrodo, kaip jis elgėsi.
Ilgai berniuko laukti nereikėjo ir mes abu jau ėjome link automobilių stovėjimo aikštelės.
-Na, kur tavo tėtis? – sustojome prie aikštelės krašto. Theo apsidairė po aikštelę ir parodė į naują juodos spalvos Audi markės automobilį.
-Bet ten ne tėtis, bet mano dėdis, kuris vakar rėkė. – berniukas pakėlė akis į mane.
-Tai dar geriau, pasikalbėsiu su juo. – paėmiau Theo už rankos ir vedžiau link to automobilio. Man dabar labai įdomu pamatyti koks čia erelis, kuris taip vakar kalbėjo apie berniuką.
-Theo! – iš automobilio išlipo šviesių plaukų kupeta ir berniukas pasileido link jo. Maži vaikai taip nieko nesupranta ir greit viską pamirsta. – Kaip sekėsi mokykloje?
-Gerai, dėde, su tavimi nori pasikalbėti mano mokytoja. – berniukas pirštu parodė į mane. Vyriškis lėtai atsisuko ir tada aš pasigailėjau dėl savo gerų norų, padaryti pasaulį gražesniu.
