Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 1

*Alishos pozicija*
-Saulyte, greičiau. Turime nedelsiant išvažiuoti, nes laukia tolimas kelias!! - iš apačios pasigirdo mano mamos balsas.
-Gerai! - riktelėjau atgal sėdėdama vonios kambaryje, ant vonios krašto, valydama kraujuotą riešą.
Klausiate kodė aš taip elgiuosi? Yra vienas paprastas paaiškinimas: gyvenimas knisa. Šiandien ryte, nors ir nebuvau pamokose, o tik nunešiau knygas, vis tiek sulaukiau užgauliojimų: "Bijo mūsų tai neždinasi iš miesto", "Žiūrke, palieki savo urvą.", "Psichinė ligonė tu! Išnyk nuo šios žemės paviršiau!". Stengiausi viską ignoruoti, bet ašaros, kaip visada, paėmė viršų ir aš tekina išbėgau iš mokyklos į namus ir tiesiai į vonią ir čia jau sėdžiu gerą pusvalandį.
Atsistojau nuo vonios krašto, susitvarkiusi riešą. Pasirėmiau į kriauklę ir pakėliau akis iki veidrodžio. Nesuprantu kodėl mane vadina "stora karve" jei veide matosi skruostikauliai, paakiai įdubę, išsišokęs raktikaulis. Aš esu vien tik kaulai ir nieko daugiau, nei krūtinės, nei užpakaliuko. Esu lenta į kurią  niekas nekreipia dėmesio. Išvis nepasakyčiau, kad esu didelė gražuolė: šviesūs ilgi plaukai, rudos akys, nedidelis ūgis ir t.t.
-Alisha! Greičiau! - mano mintis nutraukė dar vienas mamos riksmas iš apačios. Nieko nesakiau tik atsidususi išėjau iš vonios ir pasiėmiau kuprinę, kuri stovėjo prie durų. Visi mūsų daiktai jau nukeliavo į tą miestelį, todėl tik ji man liko. Koja už kojos nusileidau laiptais ir nusekiau mamą link automobilio , kuri man nieko nesakė, nes pamačiusi apibintuotą riešą suprato ką veikiau.
Įsėdau į keleivio vietą, mums išvažiavus stebėjau tolstančius namus, kuriuose visko tiek įvyko, kur buvau vaikystėje laiminga su tėčiu ir mama, o nieko neliko, suknistai nieko neliko. Viską sugriovė tėvo meilužė, kuri liepė skirtis su mama ir pareikalauti viso nekilnojamo turto, todėl buvome priverstos keltis pas močiutę, kuri yra maloni, bet aišku kaip visi seni žmonės, priekabi. Vis dėlto džiaugiuosi, kad išvykstu iš šio miesto, kuriame yra tik skaudūs įžeidimai ir skausmas.  Negaliu nieko pasakyti gražaus iš savo paauglystės,  nes ji yra suknista, be draugų, vakarėlių, pasibūvimų. Tik mokykla, skausmas, namai ir netflix serialai.
-------
Po gerų penkių valandų kelionės sustojome didelio namo kieme. Namas turi didelę terasą; aplink ją auga įvairiausios gėlės ir dekoratyviniai medeliai. Kiemas irgi buvo nemažas, taip pat kaip ir visų aplinkinių namų. Čia tikriausiai geresnis rajonas. Esu buvusi pas šitą močiutę gal penkerių metų, tai nelabai prisimenu kažko ir viskas pasikeitė manau per dvyliką metų.
Nusiėmiau savo beats ausines ir įsimetusi į kuprinę išlipau iš automobilio. Laukdama kol mama susiruoš žvelgiau į tolį ir pamačiau didelį parką, kuriame buvo pilna jaunų žmonių. Alisha, susipažink, čia tavo nauji skriaudikai. Nusekiau paskui mamą į vidų. Mus prie durų pasitiko senyva moteris.
-Mama. - mano mama apsikabino močiutę, o aš stovėjau lyg medis prie durų.
-Alisha, kokia tu didelė ir sukūdus. - močiutė apkabino mane.
-Ir tau labas močiute. - nusijuokiau ir apkabinau senelę.
-Dabar mes eisime susidėti daiktus, o vėliau pakalbėsime. - pagaliau mama bent ką protingo pasakė.
-Gerai. Mokyklinę aprangą atvežė šiandien ryte tai padėjau jos kambaryje. - kokią dar aprangą? Ne ne ne. Visiems ir taip nepatiksiu ir dar apranga.
-Ką? - išsižiojau.
-Čia privalu nešioti mokyklinę ir sportinę aprangą. - mama išsišiepė.
-Einu aš. - greit užbėgau laiptais. Kad tik sportinė apranga nebūtų trupomis rankovėmis , nes tada pamatys visi mano randus.
Pravėriau savo kambario duris. Jis buvo nemažas, bet ne toks, koks buvo namuose. Čia sienos buvo tuščios, be jokių nuotraukų paveikslų. Kambaryje kiurksojo tik mano lova, stalas, spinta ir begalė dėžių.  Paėmiau nuo lovos maišelį, kuriame tikriausiai yra aprangos. Ištraukiau tamsiai mėlyną sarafaną trumpomis rankovėmis, na ką, teks nešioti po apačia baltinukus. Pakračiau maišą ir iš jo iškrito juodi šortai bei ant šleikučių maikė. Tikrai aš jos nedidėsiu, man reikia tokios spalvos palaidinės ilgomis rankovėmis.
Pasiėmiau iš kuprinės mobilųjį, ausinukus ir piniginę. Greit nubėgau laiptais į virtuvę iš, kurios sklido garsai.
-Močiute. Čia yra kokia drabužių parduotuvė?
-Jo, prie parko.
-Aš einu. Mamai pasakyk jei kas, greitai grįšiu. - apsimoviau savo nike air ir įsidėjusi ausinukus į ausis išėjau pro duris link parko. Šis rajonas tikrai labai tvarkingas ir gražus. Gal būt man čia patiks.
Lėtai, nuleidusi galvą, ėjau link didelės "Reserved" parduotuvės parko gale.
-Lėlyte. - išsiėmusi ausinukus išgirdau vaikino balsą, bet faktas, kad tai nebuvo skirta man, todėl ėjau toliau. - Ei, Lėlyte! - išgirdusi dar kartą staigiai sustojau ir atsisukau. Nuo manęs gal penkių metrų atstumu stovėjo trys vaikinai. - Labas, lėlyte! - pamojavo aukščiausias vaikinas. Jis buvo tatuiruotas, bet iš veido mielas. - Nauja tu čia? - greit atbėgo prie manęs.
-Am...na taip. - tyliai sumurmėjau. Nebuvau pratusi kalbėti su vaikinais. Dabar tik laukiau įžeidimų.
-Aš Liam. Manau eisime į ta pačią mokyklą.
-Alisha. - paspaudžiau ranką, kurią jis laikė atkišęs prieš mane.
-Gal susidrau...- jo žodžius nutraukė skambantis jo telefonas. - Palauk. - pasiėmė mobilųjį ir jo veidas iškart pasikeitė. - Klausau. Parke su Nash ir Jack. Labai toli. Nu. Gerai būsim tik tu nepyk. Davai. - pabaigė pokalbį, jis tikrai atrodė išsigandęs. - Turiu eiti, jei noriu gyventi. Susitiksime mokykloje. Iki. - šyptelėjo ir nubėgo prie tų dviejų vaikinų, kurie kažką kalbėdami krizeno. Stovėjau nesuprasdama kas čia ką tik įvyko. Vienas skambutis ir vaikinas persimainė į išsigandusį, negali būti, kad tai tėvų įtaka. Labai įdomu, ko jis taip bijo. Nejau čia veikia kokia gauja kaip mano gimtajame mieste?
Manau, tai yra ne mano reikalas.
Giliai atsidusau ir toliau ėjau link parduotuvės. Gal vis dėl to nebus taip blogai čia? Na, nebent jis tik vienas malonus šiame mieste. Ir tas tuoj nebebus malonus, kai pažins mane.

****
Sveikos!!
Štai pirmoji mano naujosios istorijos dalis.
Tikiuosi sulauksiu jūsų dėmesio.
Laukiu ir nuomonių kaip jums tokia pirmoji dalis!!!
Be to nepamirškit vote ir pridėti istoriją į savo reading list'us :)
Tikiuosi sulauksiu skaitytojų, nes visgi čia ne pirmoji mano istorija :)
Su meile Er :*