*Alishos pozicija*
-Mokytojas žiūri į tave taip lyg nurenginėtų akimis. - iš priekio atsisuko Eleanor ir greitai viską sumalė kol aš rašiau uždavinio sprendimą. Kuo lėčiau pakėliau žvilgsnį nuo sąsiuvinio ir mano akys susitiko su Michael, todėl buvau priversta greit jas nuleisti.
-Geriau taip nebūtų. - sumurmėjau pasirėmusi ranka ir taip skaudančią galvą. Nebegaliu, kodėl turėjau taip prisidirbti?
-O man jis visai nieko. - sumurmkė El.
-Ei! - pusbalsiu suriko Louis irgi atsisukęs į mano ir Niall suolą.
-Savo poros barnius spręskit savo pusėje. - suurzgė Niall, kuris stengėsi susikaupti ties knyga. Keista jis vienintelį dalyką mokinasi rimtai kai ant viso kito jam nusispjauti.
-Kas tau darosi? Tu lyg nesavas. - burbtelėjo Louis.
-Tommo, negadink man nuotaikos. - atkirto Niall prisimerkęs. Louis suskėsčiojo rankomis ir nusisuko.
-Kažkas gal nutiko? - atsisukau į Niall.
-Ne, viskas kuo puikiausiai išskyrus tai, kad nieko nesuprantu. - burbtelėjo.
-Čia labai lengva gi. - nusijuokiau.
-Kai kam. Nenori man po pamokų padėti su matematika?
-Tu rimtai? - nustebau. Kiek žinau, jis niekada nieko neprašo pagalbos.
-Nu taip. - truputėlį suirzo. - Tai ar galėtum?
-Nu gerai.
-Penktą pas tave atvažiuosiu. - Horan greit pašoko iš vietos nuskambėjus skambučiui.
-Einam gal apsipirkti? - prie manęs išdygo išsišiepusi Kamila kai išėjau iš matematikos kabineto.
-Na, nežinau. - sustojau prie savo spintelės ir išsiėmiau odinukę.
-Nu einam! Man reikia paltuko ir rudeninių batų! - Kamila nustatė šuniuko akytes.
-Nu gerai, vistiek ir man reikia palto, bet turime grįžti iki penkių, nes penktą Horan ateis pas mane mokytis matematikos. - greit išėjome pro mokyklos pagrindines duris.
-Matematikos. - pakilnojo antakius.
-Žinai, kad aš ne jo skonio ir plius gi jis su Sierra. - trypiau jau nukritusius parudavusius lapus.
-Visi jau kalba, kad Horan ją praspyrė ir aš žinau, kad šalia jų buvai, tad, pupa, nejunk durniaus. - pavėlė mano plaukus ir nustriksėjo link pirmos parduotuvės "Stradivarijus".
-----
-Uh! Nekenčiu tavęs! - suzyziau tempdama kokius penkis maišus su pirkiniais. Va dėl ko aš neinu apsipirkti. Kai pradedu negaliu sustoti.
-Aš ir tave myliu! - Kamila sukikeno kai jau buvome prie mano namų. - Žinai ką? Horan tavęs laukia jau. - mostelėjo į mano kiemą. Pasukau galvą į kairę ir pamačiau Niall BMW prie mano namų, o jis rūkė pasirėmęs.
-Gerai iki. - apkabinau ją.
-Papasakosi viską rytoj. - pakilnojo antakius. Išmetusi jai vidurinį pirštą perėjau per kelią link namų.
-Vėluoji dešimt minučių. - burbtelėjo.
-Buvau apsipirkti su Kamila, o telefonas kuprinėje. Ai gi tu mano numerio neturi. - atrakinau namus ir įleidau jį.
-Kas taip sakė, lėlyte? - Horan greit nusispyrė batus ir nusekė paskui mane į viršų.
-Na aš manau. - atidariau savo kambario duris ir numečiau ant lovos visus pirkinius ir kuprinę.
-Gal mokinamės? - jis sukrito ant kėdės.
- Aš einu persirengsiu ir galėsime mokytis. - pasiėmiau nuo komodos timpas, treningą ir greit nuskuodžiau į vonią persirengti. Palikau aprangą ant skalbinių dėžės ir grįžau į kambarį. Niall vartė mano užrašų knygą. Ai vistiek ten nėra nieko svarbaus tik keletas eskizų ir senos mokyklos užrašai. - Negalima lįsti prie svetimų daiktų. - atsisėdau greta jo ir atsiverčiau matematikos knygą. Geras dešimt minučių aiškinau šiandienos temą, o Niall apsimetė, kad klausėsi.
-Ai atsibodo. Šiaip čia ne to atėjau, nes viską suprantu. - užvertė vadovėlį ir atsisuko į mane. Žiūrėjau į jį sutrikusi. - Man įdomu vienas klausimas. Tau patiko ką mokytojas Michael darė ir ką jauti Liam?
-Liam aš jaučiu tik draugiškus jausmus, daugiau nieko. O apie mokytoją ką turėjai omenyje? - atsirėmiau į kėdės atlošą, kad būčiau toliau nuo Horan.
-Nu ar tau patiko kai jis lyg siurbelė buvo įsisiurbusi į tavo kaklą? - Niall palinko arčiau manęs, kad jaučiau jo kvėpavimą.
-Am, tada labai patiko. - nugurgiau seilę.
-Tai skaitosi nesi patyrusi Horan bučinio. - jis palinko arčiau mano kaklo ir išleido šiltą orą, nuo ko mano oda pašiurpo ir visas kūnas išsitempė. - Nori patirti? Nors pala man neįdomu ar nori. - pasilenkė ir lūpomis palietė mano kaklą. Jo šiltos lūpos buvo tobulas derinys su šaltu auskaru jo apatinėje lūpoje. Nejučiomis mano visas kūnas atsipalaidavo, o aš užriečiau galvą, tačiau laikiau tylią dėjonę. Damn, tai tikrai malonu. Jis bučiniais nukeliavo iki mano lūpų ir perbraukė savo lūpomis per manąsias.
Lėtai prasimerkiau ir prieš save išvydau mėlynas Niall akis. Jos kaip niekada buvo šviesios ir vyzdžiai neišsiplėtę.
-Sakiau, kad tau tai patiks, lėlyte. - Horan sukando savo auskarą su triumfuojančia šypsena veide, kai mano skruostai raudo iš gėdos.
-Am...na... - sumurmėjau. Horan tik sukikeno iš mano drovumo ir vėl palinko link manęs suliesdamas mūsų lūpas. Jis bučiavosi grubiai, bet tikrai maloniai. Jis tikras profas, neveltui bučiuojasi su visomis mokyklos merginomis.
Kuo atsargiau apkabinau jo kaklą ir prisitraukiau arčiau. Kelios akimirkos ir jau buvau apsižergusi Niall liemenį. Tai tikrai labai daug įspūdžių vienai dienai.
-Dabar norėčiau tave išdulkinti ant šio stalo. - Horan sumurmėjo man į lūpas. Aš greit atšokau ir atsidūriau ant savo kėdės suvokusi ką dariau. - Bet tu tokia nekalta, kad negalėčiau. Viskas dabar turiu eiti, lėlyte. - Niall atsistojo ir pasiėmė savo odinukę nuo lovos. Nulydėjau jį ligi durų ir palaukiau kol Horan apsimaus batus.
-Manau tau pamoka su manimi buvo malonesnė nei su mokytoju Michael. Iki pasimatymo, lėlyte. - Niall perbraukė pirštu per mano lūpas ir nuėjo į savo automobilį. Stovėjau tarpduryje ir galvojau apie mano bučinį su Niall. Kodėl jis paklausė apie Liam? Ir kodėl jis mane pabučiavo? Taigi, jis gali turėti ir gali bučiuotis su kuo tik nori mokykloje, o pasirinko mane. Ha ha, Alisha, tuoj jis pasinaudos tuo ir pasityčios iš tavęs.
*****
Pasistengiau ir parašiau dalį nors turėjo būti tik rytoj!!
Tačiau ji nelabai įdomi, be jokio veiksmo. Ir Atsiprašau dėl klaidelių ;)
Manau todėl nusipelniau ilgų nuomonių :*
With love Er :*
YOU ARE READING
Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction
FanfictionCover by: weirdCa ;3 Highest range: #1 in random and #9 in fanfiction First, second and third seasons❤️