Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 9

*Alishos pozicija*
-Ką jūs čia darot?! - greit atšokom vienas nuo kito dėl balso, kuris sklido nuo tiltelio. Greit pakėliau akis link tiltelio. Ten stovėjo Kamila su buteliuku sulčių.
-Am... atėjom maudytis. - greit išsisukau iš padėties ir plaukiau link kranto. Taip negalėjo nutikti, negalėjo.
-Oo maniau, kad jau vandenyje mylitės, šelmiai. - Kami parodė katino nagiukus ir nusijuokė.
-Kvaile tu. - nuraudusi išlipau iš ežero ir greit susirinkau daiktus. - Einu aš persirengsiu. - Greit nubėgau link krūmo po, kuriuo buvau pakišusi savo naktinius. Skubiai juos apsivilkau ir nuėjau į palapinę.
-Graži tavo violetinė liemenėlė. - tik įlindau į palapinę mane pasitiko sarkazmo pritvinkęs balsas. Okay, tai akivaizdu kai per mano baltą crop top persišvietė šlapia liemenėlė.
-Dėkoju. - nusimaiviau ieškodama daiktų.
-Ir užpakaliukas gražus. - pakėliau akis į jį.
-Ko nori, Horan? - pervėriau jį žvilgsniu.
-Kalbėk su manimi gražiau, kad neatsidurtų video internete. - jo veide žaidė šypsenėlė. Gaidys.
-Uh... - pasiėmiau apatinius, plėšytus džinsus ir marškinius.
-Gražūs apatinukai. - pakilnojo antakius.
-Atsiknisk! - mečiau į jį, tikriausiai, jo sportbatį.
-Padla tu! Į akį pataikei!! - greit pasileidau bėgti link ežero kur buvo Liam ir Kamila, bet Horan buvo greitesnis ir prirėmė mane prie medžio.
-Kur bėgi, pupa? - sumurkė man į ausį. - Manai, kai dabar paleidai iš bato į mane aš tave taip lengvai paleisiu?
-Paleisk. - pasimuisčiau.
-Ne, kai pamačiau tavo figūrą, dar labiau užsimaniau turėti savo lovoje. - jaučiau kaip jo ranka atsiranda ant mano kojos ir kyla aukštyn. Mano kūnas išsitempė kai styga, o širdis atrodo iššoks iš krūtinės. Jo veide buvo milžiniška šypsena iki tol kol Horan ranka perbraukė per mano kojos randus.
-Kas per velnias? - Horan susiraukė ir jau norėjo pažiūrėti kai aš greit išsispraudžiau iš jo gniaužtų ir nubėgau pas Liam ir Kamilą.
-Ko čia taip lakstai? - Susiraukė Kamila pamačiusi pridususią mane.
-Nieko, viskas gerai. - šyotelėjau. - Kur galiu persirengti? - iškėliau drabužius.
-Eime. - Nusekiau paskui Kamilą.
*Niall pozicija *
Greit apsimoviau batus ir nubėgau prie lieptelio, link kurio nubėgo Alisha. Ant jo, jos nebuvo, tik Liam rengėsi.
-Kas per velnias? - nubėgau prie pat jo. Liam pakėlė akis į mane sutrikęs.
-Ta prasme? - susiraukė.
-Nu žodžiu. Alisha atėjo į palapinę pasiimti drabužius ir per jos palaidinę persišvietė šlapia liemenėlė pasakiau, kad graži...pala pala. Jūs abu maudėtės? - parodžiau į jo šlapius plaukus.
-Koks tavo reikalas? - suurzgė. Vajej dar pyksta ant manęs, kai merga jis grynai.
-Nu žodžiu, po to papasakosi. Tai buvo taip: pasakė dėkui, pagyriau ir jos užpakaliuką Alisha sako ko nori Horan? Pasakiau apie video ji nieko neatsakė. Tada išsiėmė apatinius naujus ir tuos pagyriau, už tai gavau iš bato į galvą. Ji pasileido bėgti, bet pagavau ją ir prirėmiau prie medžio. Glosčiau jos koją ir pajaučiau ant jos lyg randus nuo pjaustymosi kai būna.
-Tu ką darei? - Liam išsitiesė ir aišku buvo aukštesnis už mane.
-Liečiau jos koją? - pasakiau, bet tai greičiau skambėjo kaip klausimas. - O jūs ką darėt abu ežere?
-Tai nėra tavo reikalas. Niall, nedrįsk lįsti prie jos. - durė pirštu man į krūtinę.
-Aha, tai gal paaiškinsi ką aš ten jaučiau? - susiraukiau.
-Tai nėra tavo reikalas. - Liam pasiėmė savo telefoną nuo suoliuko ir nuėjo į stovyklavietę.
Jam išėjus atsisėdau ant suoliuko ir išsitraukiau cigaretes. Greit vieną prisidegiau. Uh koks geras jausmas rūkyti ryte.
Aš turiu išsiaiškinti kas ten buvo. Žinau. Paklausiu Sophia, ji man niekada nemeluos. Ji vienintelė visada eis už mane.
------
*Alisha akimis*
-Man pats metas namo. Vis gi rytoj į mokyklą. - atsistojau nuo sofos, svetainėje, Eleanor namuose.
-Aš parvešiu. - paskui mane atsistojo Liam. Linktelėjau.
-Ne. - mus sustabdė Horan balsas. Greit atsisukau į jį sutrikusi. - Na, Liam, tu išgėręs. Aš parvešiu tave.
-Čia tik vienas alaus. - Liam burbtelėjo.
-Nu ir kas? Vistiek gėręs. Sakau, aš parvešiu. - Niall pasiėmė savo daiktus. Visi, kaip ir aš, žiūrėjome į Niall sutrikę. - Einam.
-Iki rytojaus. - atsisveikinau su visais ir nusekiau paskui Horan į automobilį. Atsisėdau į keleivio vietą ir užsisegusi diržą atsirėmiau į langą. Greičiau man aštuoniolika sueitų ir turėčiau savo automobilį. Dar du mėnesiai.
-Taigi, tu sakei, kad šiukšlių nevežioji, tai kodėl dabar mane veži? - atsisukau į Horan, kuris buvo susikaupęs į kelią.
-Liam išgėręs, aš vienintelis blaivas ir dar norėjau paklausti, kas pas tave ant kojų? Ten randai? - Niall trumpai žvilgtelėjo į mane ir vėl susikoncentravo į kelią. Mano kūnas išsitempė, aš to klausimo nesitikėjau.
-Am... - pasikasiau kaklą.
-Aš klausiu, ar ten randai?
-Jei ten ir randai koks tavo suknistas reikalas? - burbtelėjau ir tikėjausi, kad mūsų pokalbis tuo ir baigsis. Klydau.
-Kodėl taip elgiesi?
-Tai manau nėra tavo reikalas. - nusisukau į langą nutraukdama pokalbį. Kodėl jam parūpo mamo randai?
-Pasakyk savo adresą. - Horan nutraukė tylą, labai nejaukią tylą.
-Šeštoji gatvė 25.
-Tai tu gyveni toje pačioje gatvėje kaip ir Sophia, Ema, o esi Liam kaimynė. - nusikvatojo.
-Kas čia juokingo? - susiraukiau.
-Ne, nieko. - iškart surimtėjo ir mes likusį kelią tylėjome.
-Ačiū, kad parvežei. - atsisegiau diržą ir išlipau iš automobilio.
-Iki rytojaus. - Mirktelėjo ir nusisuko atgal į kelią. Likau nesupratusi, kodėl jis parvežė mane namo ir susidomėjo randais? Kas per velnias?
Kuo greičiau parsliūkinau namo. Atidariusi duris numečiau sportinę tašę ir mane pasitiko mama.
-Kas ten per berniukas? - jos veide buvo šypsena iki ausų.
-Jis Niall Horan ir tikrai nemanyk, kad mano draugas. Jis tik klasiokas. - burbtelėjau ir nuėjau į viršų.