Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 15

*Alishos pozicija*
-Šiandien susipažinau su nuostabia moterimi ir ji su savo šeima ateis pas mus vakarienės,  nes močiutė išeina į savo knygų klubą ir, be to, pradėjau ieškoti mums butuko arba namo. - mama viską greit sumalė stovėdama už manęs kai aš ruošiau namų darbus.
-Aha gerai. - man mažiausiai rūpėjo jos vakarienės ar kažkokie namai, norėjau gulėti lovoje ir miegoti ilgai.
-Nemanyk, kad tu pasiplausi, turėsi irgi būti vakarinėje, jie turi sūnų, kuris lanko tavo mokyklą.
-Nu, mam. - atsidusau. Nenoriu eiti į jokias suknistas vakarienes.
-Jokių mam. Šeštą valandą būk pasiruošusi. - nespėjau nieko pasakyti ir ji dingo iš mano kambario. Suurzgiau tyliai ir numečiau geometrijos knygą toliau nuo savęs. Pažvelgiau į laikrodį ant riešo, rodė penktą valandą. Šaunu. Liko tik valanda. Sumečiau visas knygas į kuprinę ir nuėjau į vonią ruoštis.
*18:00*
Užsidėjau laikrodį ant riešo ir pasitvarkiau susitaršiusias plaukų sruogas. Tikrai neplanavau būti pasipuošusi lyg į šventę, vilkėjau juodas timpas ir marškinukus, bei batus ant nedidelio kulno.
-Dukra, nusileisk! - iš apačios pasigirdo mamos balsas. Spektaklis prasideda. Pasiėmiau telefoną nuo stalo ir išėjau iš kambario, lėtai nusileidau laiptais. Prie durų stovėjo mano mama, vidutinio amžiaus moteris, mano mokyklos direktorius Ian ir didžiausias mano gyvenimo košmaras. Niall Horan. Vaikinas buvo apsirengęs juodus džinsus,  marškinius ir maigė nepaliaujamai telefoną kramtydamas auskarą lūpoje.
-Labas vakaras. - tyliai ištariau ir šyptelėjau kaip supratau jo mamai ir patėviui. Jis pakėlė akis ir šyptelėjo lyg triumfo šypsena.
-Labas, nemaniau, kad tokią gražią dukrą turi. Mieloji, aš Maura. - išsišiepė moteris.
-Manau netrukdys tau, jog esu mokyklos direktorius. - šyptelėjo vyriškis. Silpnai papurčiau galvą.
-Niall, bent susipažintum su Alisha. - Maura kumštelėjo jam į ranką.
-Mes pažįstami, tiksliau klasiokai ir sėdime per matematika kartu. - burbtelėjo Niall ir vėl įniko į telefoną.
-Duok. - direktorius atėmė iš jo mobilųjį . Va čia tai tvarka.
-Ian. - Horan suzyzė kaip mažas vaikas. Tai tikrai buvo juokinga, todėl tyliai sukikenau.
-Gerai, nestoviniuokime ir eime prie stalo. - mama mostelėjo ir parodė, kad sektume paskui ją. Ian ir Maura praėjo pirmi paskui ją, o aš už jų.
-Dabar turėsi kalbėti su manimi, lėlyte. - išgirdau saldų balsą sau prie ausies.
-Atsiknisk, nuo manęs. - atkirtau ir atsisėdau prie stalo, o jis greit atsidūrė prie manęs. Jis jau mane užknisa. Dviveidis lopas.
****
Vakarienė keliavo ramia vaga. Mama šnekėjo su Niall mama ir patėviu, aš kuo lėčiau valgiau savo vakarienę nekreipdama dėmesio į Horan kol nepajaučiau šiltos rankos ant savo šlaunies.
-Aš atsiprašysiu. Reikai paruošti namų darbus.  - greit atsistojau nuo kėdės. Taip, aš meluoju. Nenoriu būti šalia jo.
-Aš eisiu kartu. Man vistiek nebus įdomu klausytis jūsų kalbų. - Niall atsistojo kartu su manimi. Tyliai atsidusau ir nuėjau link savo kambario. Vis tiek jis žino kur jis yra.
-Ko čia atsivilkai? Draugų neieškau. - atsisėdau ant lovos ir pažvelgiau į Horan kai jis uždarė kambario duris.
-O aš šiaip į tokias vakarienes nevaikštau, lėlyte.- jis pasirėmė į sieną ir pažvelgė man į akis.
-Lyg kažkam rūpėtų. - nusiėmiau aukštakulnius ir įsidėjau juos atgal į dėžę.
-Tau turi rūpėti. - jis lėtai priartėjo prie manęs ir pasilenkė link veido.
-Ko lendi? Taigi, tai buvo baisiausias tavo nuotykis ar kas ten. - Norėjau jį nustumti nuo savęs, bet nesėkmingai.
-O kaip manai man reikėjo gauti sekso iš Sierros? - jis truputėlį link vis arčiau manęs kol aš besitraukdama jau gulėjau ant lovos.
-Man nerūpi.  - burbtelėjau ir atrėmiau rankas į jo krūtinę, kad mus skirtų didesnis atstumas.
-Man tai rūpi. - Horan laisva ranka atsegė pirmą mano marškinių sagą.
-Aš tau ne Sierra. - trenkiau jam antausį nuo ko vaikino veidas pasisuko į kairę pusę. Niall akys pajuodo ir išryškėjo žandikaulis.
-Žinai, ką aš darau, jei man trenkia kažkokia bereikšmė būtybė? Priverčiu jos burną padirbėti apie mano Horan. - vaikinas suurzgė. Nup jo balso tono aš net sudrebėjau iš baimės.
-Aš...- sumikčiojau.
-Atsiprašymas nepadės, lėlyte. - mano žandikaulį pervėrė skausmas dėl Horan rankos. - Džiaukis, kad mūsų tėvai apačioje. - jis atsisėdo ant mano liemens patraukdamas ranką nuo žandikaulio. Gulėjau po juo ir giliai kvėpavau iš baimės, dėl jo neprognozuojamų veiksmų. Jis psichas, su tikrai gražiu kūnu ir veidu. Gražus psichas.
-Ką galvoji, lėlyte? - Niall šyptelėjo pusė lūpos kai žiūrėjau pro jo petį į lubas.
-Ne tavo reikalas. - atkirtau ir sukryžiavau rankas ant krūtinės.
-Mano reikalas. - Niall pasilenkė iki mano veido ir sukando apatinę lūpą, o aš stengiausi nereaguoti. - Žinau, kad tau patinka. Neapsimesk. Aš visoms patinku. - Horan pakartojo veiksmą.
-Man nepatinki. Tu esi psichas. - lėtai sumirksėjau ir pažvelgiau jam į akis.
-Aš bent nesipjaustau kaip tu, lėlyte. - nusivaipė Niall. Aš nesupykau, o buvau įskaudinta. Man niekas dar nėra to sakęs.
-Lipk nuo manęs. - pradėjau muistytis po juo, o Niall tik nusikvatojo.
-Nepavyks. - Horan su savo kojomis suspaudė manąsias ir surakino rankas savosiomis. - Nuo Horan niekas nepabėgs. - pasilenkė ir silpnai krimstelėjo man į kaklą...
****
Labutis!!
Pagaliau nauja dalis!
Radau laiko parašyti. Gal dabar bus dažniau.
Soriukas jei buvo menkų klaidelių :*
With love An Irish wife :*